Beveik šimtu keturiasdešimčia žmonių šiemet, palyginti su 2014 m., pagausėjo neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių gretos – nuo 560 iki 698.
Dabartinių neetatinių aplinkosaugininkų daugumą (519) sudaro jau anksčiau turėjusieji įgaliojimus, kuriuos jiems pratęsė Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT). Įgaliojimus reikia pratęsti kasmet, jeigu tam pritaria juos išdavusi institucija, išnagrinėjusi neetatinio inspektoriaus veiklą.
Pirmą kartą neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimai šiemet buvo suteikti 129 šalies gyventojams, kurie pateikė prašymus ir išlaikė egzaminus. Šiuos egzaminus pirmąją vasario savaitę surengė VAAT ir visi aštuoni Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD). Iš viso gauta per tris šimtus prašymų. Daugiausia norinčiųjų buvo iš Kauno regiono, mažiausiai – iš Utenos regiono. Į egzaminus atvyko 228 pretendentai, o juos išlaikė 129.
Dar penkiasdešimčiai žmonių, kurie irgi tapo neetatiniais aplinkosaugininkais, įgaliojimai suteikti be egzaminų. Jiems užteko pateikti prašymus, nes egzaminai nėra privalomi kai kuriems valstybės pareigūnams ir Seimo nariams.
Laikyti egzaminus ir tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriaus gali visi 18 metų sulaukę nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, jeigu nėra teisti už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai, neturi per pastaruosius vienerius metus įsiteisėjusio teismo apkaltinamojo nuosprendžio už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai. Jie taip pat neturi būti bausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo srityje.
Neetatiniai aplinkosaugininkai pažeidimus aiškinasi kartu su valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais arba savarankiškai. Jiems suteikta teisė tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltose administracinėse bylose, aiškintis pažeidėjų tapatybes ir juos pristatyti į policiją.
