Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kuriame buvo nagrinėjama, kaip efektyvinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darbą ir didinti reakciją į aplinkosaugos pažeidimus, paaiškėjo, kad beveik kas antras Aplinkos apsaugos departamento skelbiamas konkursas patiria nesėkmę, todėl tinkamam darbui užtikrinti stinga ne tik pareigūnų, bet ir jų finansavimo.
Parlamentinę kontrolę Seimo Aplinkos apsaugos komitete inicijavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Linas Jonauskas iškėlė klausimą, ar viskas gerai Aplinkos apsaugos departamente, jei pareigūnų į nelaimės vietą tenka laukti atvykstančių net iš kitų miestų.
„Visai neseniai Neryje ties Jonava iš lietaus nuotekų vamzdžio tekėjo teršalai. Tuomet aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pasirodymo po pranešto įvykio teko laukti dvi valandas. Į įvykio vietą pareigūnai atvyko iš Jurbarko ir tik tuomet priėmė sprendimą kviesti pagalbą ir stabdyti nuotekas. Kiek ištekėjo teršalų, kol pareigūnas į Jonavą atvyko iš Jurbarko, telieka tik spėlioti. Pareigūnų reakcijos laikas į aplinkosaugos nusižengimus kelia klausimą, ar viskas gerai Aplinkos apsaugos departamente“, – sakė L. Jonauskas.
Komiteto posėdyje dalyvavęs Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas teigė, kad visoje Lietuvoje būdrauja (dirba ir nedarbo dienomis bei naktimis) 6–7 ekipažai. Praėjusiais metais nedelsiant į įvykio vietą aplinkosaugos pareigūnai vyko daugiau nei 4000 kartų, kai buvo gauta apie 12 000 pranešimų apie aplinkosaugos pažeidimus.
G. Kadziauskas taip pat pažymėjo, kad nors pareigūnų darbo užmokesčio fondas augo, tačiau reikalingas didesnis finansavimas darbuotojams išlaikyti ir pritraukti. Anot jo, apie 14 darbuotojų negauna 1000 eurų į rankas, o iš 72 konkursų, skelbtų naujoms pareigoms užimti, praėjusiais metais net 31 konkursas tiesiog neįvyko nesikreipus nė vienam pretendentui arba pretendentams neatitikus sąlygų.
Pasak L. Jonausko, faktai yra iškalbingi ir prasilenkia su Aplinkos ministerijos kalbomis apie tinkamą Aplinkos apsaugos departamento finansavimą.
„Aplinkos ministras visai neseniai kalbėjo, kad patenkino aplinkosaugos pareigūnų prašymą su kaupu pakelti atlyginimus, tačiau realybė yra kitokia. Pagyros apie Aplinkos apsaugos departamentui skirtą milijoną eurų yra tik lašas jūroje, būtina bazė, kad aplinkosauga visai nesubyrėtų. Vos keliais procentais padidėję pareigūnų atlyginimai nemotyvuoja jų likti aplinkosaugoje, departamentui neleidžia pritraukti naujų darbuotojų.
Tai akivaizdžiai matome iš neįvykstančių konkursų. Niekas net nenori dalyvauti konkurse į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vietą. O kas norės dirbti tokį atsakingą darbą, su vis naujomis funkcijomis už kiemsargio atlyginimą? Kaip žmogui, gaunančiam vos 1000 eurų, pasiimti būsto paskolą, išlaikyti šeimą? Aplinkos ministerijos tikinimas, kad jau viską padarėme, kad aplinkosaugininkai gautų tinkamus atlyginimus, prasilenkia su realybe“, – teigia L. Jonauskas.
Tai patvirtino ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.
Jis komiteto nariams teigė, kad, jei norima didinti aplinkosaugininkų reagavimą, šiuo metu jiems skiriamų lėšų nepakanka. Nors darbo užmokestis ir pakilo, tačiau jo kilimas smarkiai vėluoja. Anot profesinės sąjungos pirmininko, priimant naujus įstatymus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai yra užkraunami papildomomis funkcijomis, griežtėjant įvairioms sankcijoms už aplinkosauginius pažeidimus dažnai prasideda bylinėjimaisi su pažeidėjais, kurie vilkina teisminius procesus. O tai reikalauja papildomo aplinkosaugininkų laiko.
V. Laukys taip pat paminėjo, kad šiais metais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atlyginimai pakilo vos 4 proc.
Seimo narys L. Jonauskas mano, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams už jų atliekamą darbą ne tik turi būti mokamas orus atlyginimas, bet ir peržiūrimos jiems skirtos funkcijos, o už papildomas funkcijas mokami priedai.
„Pirmiausia nereikia pareigūnų apkrauti besidubliuojančiomis funkcijomis. Šiuo metu, pavyzdžiui, aplinkosaugininkams priskirta gatvėse vaikytis dūmijančius automobilius ir tikrinti jų taršą. Tai iki šiol darė policijos pareigūnai, kurie ir dirba keliuose. Siūlau taip ir palikti. Aplinkosaugininkai turi dirbti ten, kur jų reikia labiausiai, reaguoti į aplinkosauginius pažeidimus miškuose, prie vandens telkinių, taršių įmonių. Reikia nustoti barstyti jiems trupinius ir pagaliau pradėti mokėti orų atlyginimą, o už prisidedančias funkcijas – dar ir priedą. Gal tuomet aplinkosaugoje netrūks pareigūnų ir bus greičiau reaguojama į įvairius pažeidimus“, – sakė L. Jonauskas.
