Aplinkosaugininkai: naudą iš JAV ir ES prekybos turi gauti žmonės, ne didžiosios korporacijos (peticija)

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ drauge su 10 kitų organizacijų kviečia Lietuvos gyventojus pasirašyti peticiją dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su JAV ir Kanada stabdymo. Aplinkosaugininkai tikina, kad naudą iš partnerystės ir prekybos tarp šalių turėtų gauti žmonės, o ne didžiosios korporacijos. Jie taip pat ragina Europos Komisiją atlikti šių tarpvalstybinių sutarčių poveikio vertinimą įvairiais aspektais – socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu ir kt.

Rūpi pavojingų cheminių medžiagų naudojimas

Vakar prie savarankiškai organizuojamos Europos piliečių iniciatyvos, pasisakančios už ES sutarčių su JAV ir Kanada stabdymą, prisijungė VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“. Organizacijos atstovė, cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė teigia, kad jungtis prie kampanijos juos labiausiai paskatino sutartyje aptariami cheminių medžiagų valdymo ir kontrolės klausimai. Iki šiol iš esmės skiriasi JAV ir ES požiūris į chemines medžiagas. ES teisinis reguliavimas yra vienas pažangiausių. Jame laikomasi atsargumo principo, pagal kurį, tais atvejais, kai mokslas negali pateikti kategoriškų išvadų arba esama prieštaros, sprendimo galią turintys politikai privalo atsižvelgti į įvairius faktorius, užuot rėmęsi vien mokslo duomenimis. Nuo 2007 m. Europos Sąjungoje bet kokias chemines medžiagas galima naudoti tik įrodžius, kad jos nėra žalingos sveikatai ir aplinkai. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose laikomasi priešingo principo – norėdamos uždrausti tam tikros cheminės medžiagos naudojimą valdžios institucijos turi įrodyti, kad medžiaga išties kenksminga, priešingu atveju, prekybos ir šios medžiagos naudojimo varžyti neleidžiama. Todėl nesutampa ES ir JAV požiūris į didžiausias leidžiamas pesticidų likučių koncentracijas maiste. Europos Komisijos pateikto pasiūlymo sutarčiai su JAV dalyje dėl maisto saugos kalbama apie pesticidų įteisinimo procedūrų supaprastinimą ir spartinimą. Transatlantinis susitarimas taip pat leistų įtvirtinti naują tvarką, pagal kurią chemikalų likučių koncentracijos būtų matuojamos ne pagal Europos maisto saugos tarnybos, o pagal tarptautinės Codex Alimentarius komisijos standartus, kurie yra tolerantiškesni chemikalams. „Mes, kaip ir daugelis kitų Europos NVO, pasisakome už griežtesnį pavojingų ir didelį susirūpinimą keliančių medžiagų reguliavimą, jokiu būdu neturėtume nuleisti kartelės. Istorija ne kartą parodė, kad įrodyti medžiagos kenksmingumą ir jos tiesioginį poveikį žmogaus sveikatai ar aplinkai užtrunka. Prisiminkime DDT atvejį, kai mokslininkams tam padaryti prireikė 20 metų. Per tiek laiko galima padaryti negrįžtamą žalą,“ – savo poziciją dėsto Baltijos aplinkos forumas.

Išloštų stambus verslas, nukentėtų visuomenės sveikata ir gerovė

Europos piliečių iniciatyvos organizatoriai tikina, kad didžiausią naudą dėl sutarčių su JAV ir Kanada gaus didžiosios korporacijos. „Įsigaliojus sutartims, prioritetas bus teikiamas stambaus verslo interesams, “ – teigia iniciatyvos atstovė Lietuvoje, judėjimo Žali.lt narė Laura Gintalaitė.

Pasak merginos, sutartimis norima įteisinti mechanizmus, leidžiančius užsienio bendrovėms reikalauti iš valstybių milijoninių ar milijardinių kompensacijų už nepateisintus verslo lūkesčius, susidarančius dėl priimtų visuomenei palankių sprendimų. Tokiu mechanizmu pasinaudojo tabako gigantas „Philip Morris“, kreipęsis į ofšorinį tribunolą dėl Australijos bei Urugvajaus sprendimo taikyti piliečių rūkymą mažinančias priemones. „Vien tokio ieškinio pavojaus egzistavimas užkerta kelią daugeliui visuomenės sveikatą ir gamtą saugančių bei gyventojų gerovę didinančių sprendimų atsiradimui, “ – sako Laura Gintalaitė ir čia pat priduria – „maža to, norima įkurti instituciją, kuri prižiūrėtų, kad jokie nauji įstatymai netrukdytų prekybai“. Merginos teigimu, stambaus verslo įtaka jaučiama jau dabar – transatlantinių derybų metu.

Tikslas – 3 mln. parašų.

Europos piliečių iniciatyva, pasisakanti už ES laisvos prekybos sutarties su JAV ir Kanada stabdymą, iki spalio 6 d. siekia surinkti 3 mln. Europos piliečių parašų, kuriuos spalio 7 d. Briuselyje perduos Europos Komisijai. Iniciatyvos organizatoriai tikisi, kad stiprus visuomenės spaudimas privers politikus stabdyti sutarties pasirašymą.

Per vienuolika mėnesių jau surinkta didžioji dalis – 2,9 mln. – parašų. Tai kol kas didžiausia Euopos piliečių iniciatyva. Prie iniciatyvos prisijungė žinomi žmonės, pavyzdžiui, populiarusis kulinaras Jamie Oliver, taip pat didžiausia aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“. Lietuvoje už šią iniciatyvą jau pasisakė daugiau nei 2800 žmonių. Siekiamybė – vadinamasis šalies kvorumas, kuris mūsų šaliai yra 8250 parašų. Šalies kvorumas pasiektas jau 21-oje Europos Sąjungos šalyje. „Padėkime Europoms ir Lietuvos politikams išgirsti ir Lietuvos visuomenės balsą. Liko 4 dienos,“ – pasirašyti peticiją ragina iniciatyvos atstovė Lietuvoje Laura Gintalaitė.

Peticija galima pasirašyti ČIA.