Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas (0)

Arūnas Svitojus | agroeta.lt nuotr.

Vasario 6 d. Romoje, Italijos žemės ūkio ministerijoje, LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pasirašė memorandumą dėl ekologinių teritorijų skatinimo.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) organizuotame tarptautiniame susitikime didžiausias dėmesys skirtas ekologinei žemdirbystei ir ūkininkų skatinimui pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, visuomenės informavimo apie tvarų ir darnų žemės ūkį bei ūkininkų žinių ir gebėjimų stiprinimo, skatinant perėjimą prie ekologinės žemdirbystės.

Susitikime dalyvavo ALGOA, IFOAM Organics International, IFOAM Asia, OFSP, International network of Eco Regions organizacijų atstovai.

„Aptarėme glaudesnio bendradarbiavimo ir naujų metodų žemės ūkio srityje, kurie padėtų ūkininkams besikeičiančioje globalioje aplinkoje ūkininkauti tvariai, naudojant naujus verslo modelius, sukuriančius vertę, pritaikytą atsižvelgiant į kintančius ateities poreikius. Pasirašėme memorandumą, kuriuo susitarėme skatinti naujas valdymo formas, pradedant ekologinėmis, kad kaimo teritorijos taptų patraukliomis, įtraukiančiomis ir ekonomiškai išsivysčiusiomis. Sutarėme, kad reikalingas bendras veiksmų planas stiprinant ir įgyvendinant globalią ir dinamišką ekologiško maisto sistemą.

Gyvybinga gamtinė aplinka,  dirvožemio gyvybingumo didinimas, taršos prevencija ir pasekmių mažinimas, ekologiškai ir ekonomiškai pagrįsta žemės ūkio naudmenų ir specializacijų struktūra, agrarinio kraštovaizdžio apsauga, gyvybingos kaimo gyvenamosios vietovės, stiprios vietos bendruomenės, optimalus švietimo infrastruktūros tinklas, aukštesnės pridėtinės vertės regionuose kūrimas, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstas žemės išteklių naudojimas, jaunimo įtrauktis  – temos kuriomis diskutavome.

Italijos ministerijos, drauge su vietos savivaldos vadovais ir bendruomenių narių iniciatyva buvo organizuotas ekologinių ūkių lankymas. Apsilankėme Cilento ir Latinum regionuose, kur susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su Italijos kaimo socialiniais, aplinkos ir ekonominiais klausimai. Mums realiai parodė, kaip čia efektyviai organizuojamas ekoturizmas, ekologinis ūkininkavimas, socialinė įtrauktis, kokia stipri ir kooperuota kaimo bendruomenė“ – dalinasi įspūdžiais A. Svitojus.

Susitikimas su ambasadoriumi ir žemės ūkio atašė

Vasario 7 d. LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje ir susitiko su ambasadoriumi Ričardu Šlepavičiumi ir žemės ūkio atašė Loreta Malciene.

Su ambasadoriumi buvo aptartos Italijos virš 120 metų siekiančios kooperacijos tradicijos ir galimybės inicijuoti apsikeitimą Italijos gerąja kooperatyvų praktika su Lietuvos ūkininkais, kas paskatintų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportą.

Italijoje yra daugiau nei 8100 žemės ūkio kooperatyvų, 97,3 proc. iš jų yra iš esmės savitarpio pagalbos kooperatyvai. Jų pagrindinė veikla: produkcijos sutelkimas, rūšiavimas, pakavimas, rinkų paieška, pardavimų koordinavimas. Labai svarbi kategorija, sudaranti 26,3 proc., yra žemės ūkio produkcijos perdirbimo kooperatyvai ir 21,1 proc. – kartu gamybos ir perdirbimo kooperatyvai. Tokie kooperatyvai siūlo savo nariams geresnes darbo sąlygas, lyginant su visa darbo rinka. Anksčiau žemės ūkio kooperatyvų veiklos beveik visada buvo orientuotos tik į maisto produktų gamybą. Šiuo metu formuojasi nauja tendencija. Kooperatyvai orientuojasi į kitas veiklas: gamtosauga, turizmo ir laisvalaikio paslaugų plėtra, vietos istorinės ir kultūrinės vertės stiprinimas ir t.t. 

Bioenergetikos plėtra vykdant įsipareigojimus apsaugoti aplinką nuo neigiamų poveikių suteikia naujas perspektyvas žemės ūkio kooperatyvams atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros srityje. Kooperatyvai investuoja  į  naujus  energijos  šaltinius:  saulės  energijos  gamybos  elementus,  biomasės  ir  biodujų  įrangą. Kaip ir kitiems Italijos žemės ūkio verslams, žemės ūkio kooperatyvams reikia didesnio tarptautiškumo.  Italijos  kooperatyvai  aktyviai  veikia  vaisių  ir  daržovių  eksporto,  daržovių  perdirbimo,  vyno  ir  sūrio  srityse.  Gamyba  kontroliuojama  prekių  žymėjimu,  siekiant  žymėti  produktų  kilmės  vietą  ir  pasiekti nišines rinkas visame pasaulyje. Italijos kooperatyvų pagrindinės tikslinės rinkos yra Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, JAV, Šveicarija, Kanada ir Kinija.

Italijoje kooperatyvų veikloje dalyvauja apie 50 proc. ūkininkų, tuo tarpu Lietuvoje į tokią bendradarbiavimo formą vis dar žiūrima atsargiai, todėl geroji ne tik Italijos, bet ir kitų šalių ūkininkų patirtis gali paskatinti vis dar abejojančius drąsiau bendradarbiauti.

Pažymėtina, kad kooperacija turi daug teigiamų ekonominių ir socialinių aspektų. Tarp svarbiausiųjų galima būtų įvardinti  bendruomenių stiprėjimą, tolygesnį pajamų pasiskirstymą, ateities kartų gerovės užtikrinimą, nes į kooperatyvų veiklą aktyviai integruojamas ir jaunimas. Kooperacija skatina socialinio kapitalo ir pasitikėjimo augimą, socialinę integraciją, darbo vietų kūrimą ir pajamas. Į kooperatyvus susijungę ūkininkai efektyviau atstovaujami valdžios institucijose, turi savo finansinius instrumentus, leidžiančius investuoti į jau veikiančių kooperatyvų veiklą ir kurti naujus.

Naudingi susitikimai

LR ŽŪR pirmininkas A. Svitojus susitiko su EAAP ir WAAP generaliniu sekretoriumi Andrea Rozačiu (Andrea Rossati). Organizacijos vadovas pasidžiaugė, kad Lietuvos gyvulininkystės mokslininkai ir gamintojai aktyviai dalyvauja EAAP Europos gyvulininkystes mokslo sąjungos darbe. Dar  2008 m. Lietuvoje suorganizuotas EAAP kongresas  pritraukęs per 1000 dalyvių iš visos Europos ir kitų pasaulio valstybių, liudija, kad lietuviai siekia pažangos ir taiko inovacijas, kurios svarbios klimato kaitai ir aplinkos poveikiui. Ateities pasaulyje būtina peržiūrėti technologijas, ieškoti naujų tvarių sprendimų gyvulininkystės  sektoriuje, mažinant CO2 emisijas. Tik tvarus ūkis turi ateitį pasaulyje, todėl būtina pasirengti naujiems ūkininkavimo metodams jau šiandien, kad būtų įveikti ateities ūkininkavimo iššūkiai.

A.Svitojus susitiko ir su FAO organizacijoje Miškų departamente dirbančiu lietuviu – Donatu Dudučiu.  „Aptarėme naują FAO politiką, nes 2019 m. rugpjūčio 1 d. FAO Generaliniu direktoriumi išrinktas kinas Qu Dongyu.  Perspektyvoje – didžiausias dėmesys klimato kaitai, bioįvairovės išsaugojimui ir tvarumui“, – pasakojo A. Svitojus.