Minėsime JAV piliečio kovojusio už Lietuvos nepriklausomybę 100-ąsias žūties metines (6)

Samuelis Harisas (Samuel Harri) | wikipedia.org nuotr.

Samuelis Harisas (Samuel Harri) (1896-1920) | wikipedia.org nuotr.

Vasario 24 d., pirmadienį, minėsime JAV piliečio, Samuelio Hariso (Samuel  Harri) 100-ąsias žūties metines. Tarpukaryje (1918-1920)  Lietuvoje dėl Lietuvos nepriklausomybės, savo tiesas turėjome aiškintis su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Kovose tarp žuvusių lietuvių buvo ir JAV piliečių.

 1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, nepatyrusiai Lietuvos kariuomenei, pagalbos ranką ištiesė ir JAV, buvo suformuota  amerikiečių brigada iš vietinių savanorių. S. Harris 1919 m. tarnavo Kaune Amerikos lietuvių brigados štabe, dirbo instruktoriumi, apmokantis lietuvių karius.

Atminimo ženklas. Aautorius dail. Tautvilas Rinkevičius, 2020 m. | T. Rinkevičiaus nuotr.

Atminimo ženklas. Aautorius dail. Tautvilas Rinkevičius, 2020 m. | T. Rinkevičiaus nuotr.

1920 m. vasaryje Kauno kareivinėse, kilus bolševikų sukurstytam maištui, jis buvo paskirtas derybininku užimtame Aleksoto aerodrome. Žygdarbio esmė buvo ta, kad S. Harris su balta taikos vėliava nepabūgo leistis į derybas su sukilėliais, po 15 šūvių žuvo. Palaidotas JAV, Vašingtono priemiestyje, Arlingtono kapinėse. Jis tapo vieninteliu amerikiečių brigados nariu Lietuvoje, žuvusiu už Lietuvos nepriklausomybės siekius.

Antkapinis paminklas S. Hariui Vašingtono, Arlingtono kapinėse | arlingtoncemetery.net nuotr.

Antkapinis paminklas S. Harisui Vašingtono, Arlingtono kapinėse | arlingtoncemetery.net nuotr.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Matai, – pasirodo dėl Vasario 16-osios paskelbto Lietuvos vilniškumo visokio plauko išdavikų Kaune niekada netrūko… Net ir Smetona lyg nerodydamas šiam lietuviškumui pagarbos, lyg būtų koks jau nesančios Lenkijos komanduojamas 1939-1940 metais sėdėjo ne sostinėje, o Kaune… Dabar Skvernelis, susidaręs komisiją, Vilniuje paminklą statyti jam pasišovė… Tai va, ar tik ne už lenkiškus nuopelnus tai!…

    • Juozas:

      mažiau išprususiam tautiečiui paaiškinsiu : 1939-1940m. Vilniuje jau buvo sovietų armijos daliniai. Ar tų laikų žemėlapį esi matęs ?- manau, kad supratimo neturi : pasienis buvo arčiau, nei šiandien, o už jo vėl buvo “ribotas” sovietinės armijos kontingentas. Nuo tokių “draugų” visi norėjo būti toliau. Apie Smetoną, matau, iš viso esi girdėjęs nebent iš sovietinių propagandistų.

      • Panašu, kad tiems “mažiau išprususiesiems” aiškina dar mažiau išprusęs… Trumpai kalbant, bene geriausiai Smetonos politikos esmę po 1939 n. spalio 17 d. atspindi to meto Tautos duotas vertinimas: “Vilnius mūsų, o mes rusų!”.

  2. Tik:

    Antraštę tai gal pataisykit?

  3. Mikas:

    Vieni žiopliai net nepaskaito ką parašę,o
    kiti tokie patys komentuoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: