Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

V. Volkus. Nužerkime užmaršties šydą

Vaclovas Volkus, www.aidas.lt
2013 03 06 11:30
5
V. Volkus. Nužerkime užmaršties šydą

Marcelė Kubiliūtė

Marcelė Kubiliūtė
Marcelė Kubiliūtė

Lietuvių tautos ir valstybės istorija kupina didvyriškumo kovose už laisvę ir nepriklausomą gyvenimą. Tos šventos kovos puslapiuose šalia vyrų aukso raidėmis įrašyta ne viena moteris pagarsėjusi žygdarbiais kautynių metu, savo asmeniniu pavyzdžiu drąsinusi kovos draugus.

Istorijos šaltiniai mini 1831 metų sukilimo dalyvę prieš rusų okupantus pakėlusią kardą 25 metų grafaitę kapitonę Emiliją Pliaterytę – Lietuvoje gimusios už jos laisvę ir žuvusios žygdarbius, kurios vadovaujamas sukilėlių kovos dalinys sutriuškino ne vieną į šalį besiveržiančią grobikų koloną.

Dažnas menininkas įkvėptas šios lietuviškos Žanos d’Ark herojiškumo yra įamžinęs jos atminimą, poetai apdainavę jos kovų kelią, prozininkai aprašę romanuose.

Labai sunkiomis aplinkybėmis Lietuva vadavosi iš 123 metų žiaurios Rusijos ekonominės, politinės, tautinės priespaudos. Dar vykstant pirmam pasauliniam karui, 20 lietuvių patriotų – intelektualų 1918 metais vasario 16 d. pasauliui paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Krašte dar šeimininkavo karą pralaimėję vokiečiai. Jiems besitraukiant paskui juos veržėsi rusai bolševikai, iš šiaurės 65 tūkstančių bermontininkų – rusų baltagvardiečių ir vokiečių grupuotė vadovaujama R. fon der Golcio ir rusų pulkininko Bermonto – Avalovo siekė užvaldyti Baltijos tautų pajūrį. Iš pietų lenkai klasta, sąmokslais ir ginklų jėga siekė 1793 metų rėmuose atkurti „didžiąją Lenkiją“ įjungiant į jos sudėtį Lietuvą.

Tokiomis nepaprastai sunkiomis sąlygomis reikėjo apginti paskelbtą nepriklausomybę, kurti valstybės valdymo organizacinius darinius. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo paskelbta pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė, 1919 m. balandžio 04 d. paskelbti laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, valstybės Taryba pirmu prezidentu paskelbė Antaną Smetoną.

Nuolatinių ir vidaus sąmokslų akivaizdoje kuriamos valstybės valdžios institucijos, sunkiausiomis sąlygomis savanorių, vėliau šauktinių pasiaukojimo, vyriausybės išminties dėka, pavyko apsiginti. Su vokiečiais, vėliau ir su sovietų Rusija 1920 m. liepos 07 d. buvo pasirašytos taikos sutartys. Panaši sutartis 1920 m. spalio 07 d. buvo pasirašyta ir su lenkais. Pagal kurią ir Vilnius kraštas buvo pripažintas Lietuvai.

Lenkai siekė savo grobikiškų tikslų ne vien tik ginklo jėga, bet ir būdinga lenkams klastos, sąmokslo priemonėmis užvaldyti Lietuvą. Tam tikslui buvo panaudoti Lietuvos nepriklausomybe nepatenkinti sulenkėję vietiniai dvarponiai. Lenkijos genštabas organizavo su lenkų sąmokslininkų organizacija POW (Polska Organizacija Woiskova), ją apginklavo, griežtai užslaptino, užšifravo visus 435 sąmokslininkus. Sąmokslininkų centru buvo parinktas Kaunas, jo kovos grupės buvo išdėstytos 13-kos Lietuvos vietovių. Sąmokslininkai turėjo užduotį 1919 m. rugsėjo mėn. iš 28 į 29 dieną naktį staigiai pulti it užgrobti Kaune Seimo, Vyriausybės rūmus, ryšių mazgą, suimti valdžios atstovus, paskelbti pasauliui, kad nuversta vokiečių statytinė Lietuvos vyriausybė, prašyti skubios Varšuvos karinės pagalbos.

Jaunas Lietuvos vyriausybės sukurtas valstybės saugumo – žvalgybos, kontražvalgybos padalinys budėjo. Turėjo patikimą savo agentą POW štabe.

Į istoriją įėjo, bet istorikai plačiai visuomenei negražino pirmosios Lietuvos karo žvalgybininkės 22 metų lietuvės Marcelės Kubiliūtės vardo. Kartu su savo bendražyge Ona Mokolauskaite atskleidė didžiausią tarpukario Lietuvoje Lenkijos valstybės sąmokslą prieš suverenią, taikią, niekam negrasinusią Lietuvos valstybę.

M. Kubiliūtės, jos bendražygės dėka Lietuva buvo išgelbėta nuo klastingo kaimyno užmačių, išvengė savo brolių Vilniaus ir Suvalkų krašto likimo. Energingais Lietuvos vyriausybės, jos struktūrų veiksmais, spėta iš 435 iššifruoti 117 sąmokslininkų, suimti ir nuteisti. Likusieji spėjo pabėgti ir pasislėpti už savo šeimininkų nugaros.

Už didvyriškumą, tėvynės Lietuvos gelbėjimą jos mirties akivaizdoje M. Kubiliūtė buvo apdovanota Vyčio kryžiumi.

Ponas Linas Linkevičius su menkomis Lietuvos istorijos žiniomis, nesušilęs kojų poste skuba į Varšuvą, nesuvokdamas kas ko dešimtis kartų turėtų atsiprašyti. Šis ponas turėtų pilti ant galvos pelenų ir atgailauti tautos akivaizdoje.

Diana Glemžaitė
Diana Glemžaitė

1944 metais Raudonajai armijai spaudžiant, Vermachtui traukiantis iš Lietuvos, Lietuva buvo SSR Sąjungos okupuota antrą kartą iki 1990 m. Okupacijos akivaizdoje, dešimtys tūkstančių lietuvių patriotizmo vedami, siekimo parodyti Vakarams, kad Lietuva nenori likti okupuota, vengdami neteisėtos mobilizacijos kariauti už diktatorinių valstybių imperinius interesus iki 1953 metų kovojo su okupantais, jų talkininkais – stribais. Vienok jėgos seko, blėso viltys sulaukti Vakarų pagalbos, stiprėjo komunistų valdžia. Šioje nelygioje po karo partizaninėje kovoje žuvo 21 tūkstantos partizanų, jų ryšininkų, tūkstančiai buvo įkalinti, jų šeimos ištremtos į Sibirą.

Kare su pogrindžių okupacinės valdžios KGB struktūros – rezgė savo voratinklį, kuriame niekšo rolę vaidino vietiniai slapti išdavikai – agentai informatoriai, kurių pagalba okupantai siekė palaužti tautos pasipriešinimą.

Tokiomis totalinės okupantų kovos priemonėmis, Lietuvos partizanai, jų ryšininkai kovoję, rodė partizaninės kovos pavyzdžius, šventai tikėjo, kad jų kančia, motinų ašaros, pralietas kraujas ant Tėvynės aukuro duos savo vaisius – Lietuva bus laisva ir nepriklausoma.

Šalia vyrų petys į petį toje šventoje kovoje dalyvavo dešimtys moterų. Viena jų jauna lietuvaitė partizanė Diana Glemžaitė – karžygė įėjusi į Lietuvos istoriją pašlovinta garbe ir orumu iki paskutinio atodūsio atliekant šventą pareigą Tėvynei.

Istorikai, gyvi amžininkai turėtų plačiau papasakoti apie lietuves moteris didvyriškoje išsivadavimo kovoje garbingai žuvusias už laisvę. Iš jų didvyriško žygio turėtų mokytis jaunimas – kaip reikia dirbti ir aukotis vardan tos Lietuvos.

Labai skolingi ta tema mūsų menininkai, literatai – poetai, ypač televizija savo kanalais propaguojanti lietuvių tautai nepriimtinas, nepadorias scenas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Volkus. Ar galima įveikti nepasitikėjimą?
  2. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  3. V. Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių
  4. Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai
  5. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I)
  6. A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
  7. „Jie nori mano vardu palaidoti Lietuvą“ – G.Jankaus dramos „Kybartų aktai“ pristatymas
  8. Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga minėjo 1863 m. sukilimo metines
  9. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. TEISĖ ir pripažinimas says:
    10 metų ago

    …”tūkstančiai buvo įkalinti, jų šeimos ištremtos į Sibirą.”

    Pastaba – iš po šydo:
    prašau žodžiu “ištremtos” tremtis, termtiniai, tremtyje ir pan. NEPANEIGINĖKIME
    Soveitų okupacijos,
    nes – BUVO IŠVEŽTI, S U I M T I, IŠGABENTI Į NELAISVĘ,
    vergovę ir naikinimą bolševikteroristinio režimo ZONOSE.
    Kaip “zonos”, sąlygos, vykimas ir buvimas jose buvo įvardijami, tai jau
    TARTAUTĖS TEISĖS
    nuostatos.
    Tremtis – tai atskiros šalies (neokupuotų plotų) gyventojų prievartinis iškeldinimas, prievartinis
    išvykimas; pvz. Voldemaro tremtis 18631 m bei 1863 m. sukilėlių TREMTYS Europos svečiose
    šalyse. Kovotojai, laisvieji piliečiai bei visa Lietuva – ne “tremtiniai-ssylnikai”, o BELAISVIAI,
    C-C-C-P okupacijos. Tai svarbu. Ir tinkamo teisinio okupacinės žalos pareikalavimo bylose
    – KIEKVIENO okupacijos BELAISVIO ar jo palikuonių keliamose po… OKUPACIJOS FAKTO
    pripažinimo įsigaliojimo.
    Tai savaime įvyks po TAIKOS KONFERENCIJOS, numatytos (Lietuvai dar esant okupuotąja)
    – 1945 m. rugpjūčio mėn. kažkur Potsdame, ir vis n e s u š a u k i a m o s dėl………
    … galbūt net mūsų pačių: okupacijos padarinų suėmimus bei prievartinius įkalinimus įvardijamus
    ligi šiol “TRĖMIMU”.
    Negi taip buvo, argi patys save buvom okupavę, suėmę ir pradėję t r e m t i s? patys, IŠ TIESŲ???
    Grubu – bet ar savos Laisvės praradimo įvardijimą UŽKARIAVIMU ir toliau neigsim-slapstysim.

    Atsakyti
  2. RL says:
    10 metų ago

    Šitas Volkus buvo aršus komunistas ir kolchozo pirmininkas, daręs spaudimą mano tėvams, ypač tėvui, buvusiam politkaliniui, nedavęs žemės daugiabvaikei šeimai, karvei ganyklos. Dabar jis didelis kovotojas už Lietuvą, o ką darė sovietmečiu. Jam tai priminus, vaidina, kad neprisimena tokių žmonių. Jam ne vieta tarp kovotojų už Lietuvą. Išverstaskūris.

    Atsakyti
  3. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų idiotiškas (lietuviškas) valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5.Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos (Strasburas,1995m.vasario1d.) 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  4. Redas Kovas says:
    9 metai ago

    Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma" tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų idiotiškas (lietuviškas) valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5.Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos (Strasburas,1995m.vasario1d.) 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  5. M. Kubiliūtė says:
    1 metai ago

    Moteris, apie kurią iki šiol pasakojamos legendos: jos rankose buvo Lietuvos likimas
    – delfi.lt/multimedija/mergaites-taip-nedaro/moteris-apie-kuria-iki-siol-pasakojamos-legendos-jos-rankose-buvo-lietuvos-likimas.d?id=88490547

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.

Mažiausia vidutinė šilumos kaina – Kaune

2023 01 20
Daugiaaukštė automobilių saugykla | kaunas.lt nuotr.

Kaune – nauja automobilių saugykla

2023 01 20
Kauno marių regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.

Prie Kauno marių rastas naujas piliakalnis

2023 01 14
Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

R. Karbauskis. Paminklus Tautai ir jos kovoms už laisvę valdžia keis į vaivorykštės spalvų vėliavą Gedimino bokšte?

2023 01 13
Šilainių baseino vizualizacija | kaunas.lt nuotr.

Kaunas ketina tapti baseinų miestu

2023 01 13
Kauno Rotušė | V. Paliuliaus nuotr.

Įsibėgėja Kauno rotušės atnaujinimas

2023 01 10
Kauno IX forto muziejus | UAB „Maspro“ nuotr.

Pradėtas Kauno IX forto muziejus atnaujinimas

2023 01 10
Vilnius, 1991 m. sausio 8 d. | A. Sabaliausko asmeninio archyvo nuotr.

Seime vyko seminaras apie istorinius įvykius

2023 01 10
Sportas | kaunas.lt nuotr.

Jaunuosius Kauno sportininkus pasiekė dovanos

2023 01 06
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias
  • Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti
  • Kuo naudingi Pomi-T papildai?
  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Mažiausia vidutinė šilumos kaina – Kaune

by Ditė Česėkaitė
2023 01 20
0
Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.

Per pastarąjį dešimtmetį sklandžiai įvykęs perėjimas nuo dujų prie biokuro, geras pasiruošimas šildymo sezonui ir kiti namų darbai lėmė, kad...

Skaityti toliau

Kaune – nauja automobilių saugykla

by Ditė Česėkaitė
2023 01 20
0
Daugiaaukštė automobilių saugykla | kaunas.lt nuotr.

Ištrupėjusia danga ir duobėmis vairuotojus pasitikdavusi aikštelė šalia buvusio Kauno „Merkurijaus“ teritorijos – jau praeitis. Jos vietoje iškilo daugiaaukštė automobilių...

Skaityti toliau

Prie Kauno marių rastas naujas piliakalnis

by Ditė Česėkaitė
2023 01 14
4
Kauno marių regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.

Kauno rajono Samylų seniūnijoje, Girionių kaime rastas naujas Girionių piliakalnis, pranešė Kauno marių regioninis parkas. Naujasis piliakalnis apaugęs krūmais ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

Kitas straipsnis
Prie kauniečio namų iškelta vėliava niekada nenuleidžiama

Kovo 11-ąją kauniečių laukia gausybė šventinių renginių (programa)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai