Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje vyks pokalbis „Kaip lietuvių autorių poezija (ne)ateina į muziką?“ (0)

LNMMB iliustr. fragmentas

Vasario 25 d., antradienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius. Bibliotekos Valstybingumo erdvė, II a.) vyks pokalbis keistu pavadinimu „Kaip lietuvių autorių poezija (ne)ateina į muziką?“, kuria norima gilintis į muzikos ir poezijos sąryšio esmę, niuansus bei problematiką. Rengėjas LNMMB; renginio trukmė 1,5 val.; įėjimas laisvas.

Nuo senų laikų muzika ir poezija buvo glaudžiai susijusios, o kai kuriais atvejais neatsiejamos meno sritys. Graikų ir romėnų poemos buvo ne skaitomos, bet dainuojamos, Renesanso laikų kompozitoriai kūrė madrigalus pagal sonetus. Šiais laikais poezija ir muzika paprastai siejamos su dainos žanru. Vienais atvejais muzikantai kuria tiek autorinius tekstus, tiek muziką, kitais – įkvėpimu tampa lietuvių poetų eilės.

Diskusijoje dalyvaus dainų autorė ir atlikėja Ieva Narkutė, kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas, bardas, teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis, rašytojas ir žurnalistas Rimvydas Stankevičius, kompozitorius ir muzikos prodiuseris Andrius Borisevičius. Diskusiją ves Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėja Silvija Stankevičiūtė.

Ne vieno lietuvių poeto eilės muzikantams tapo įkvėpimo šaltiniu suteikti eilėraščiui muzikinį kūną. Marcelijaus Martinaičio, Pauliaus Širvio, Henriko Radausko, Dalios Saukaitytės, Jono Strielkūno, Sigito Gedos, Justino Marcinkevičiaus bei kitų rašytojų eilės tapo dešimtmečius populiarumo neprarandančiomis dainomis. Lietuvių autorių poezija muzikos kūrėjų ir atlikėjų dėmesį traukia ir šiomis dienomis. Naują skambesį įgyja ir naujų interpretacijų sulaukia dar tarpukariu ar prieš kelis dešimtmečius kurti eilėraščiai, taip pat šių laikų poetų tekstai. Be abejonės, nūdienos lietuviškos muzikos scenoje netrūksta talentingų atlikėjų, kurie tiek muziką, tiek tekstus kuria patys. Šiuolaikinės roko operos, miuziklai tampa puikia terpe bendradarbiauti rašytojams, kompozitoriams, dainininkams ir muzikantams.

Rengiamu pokalbiu norima leistis į svarstymus, kodėl kai kurių lietuvių autorių tekstai traukia muzikantų dėmesį ir virsta dainomis, o kitų, nors vertinami literatūrologų, neįgyja muzikinio pavidalo? Muziką ir eilėraštį suliejus į vieną darinį, neretai kalbama apie dainuojamosios poezijos terminą. Nors šis terminas populiarus ir gana aiškiai nusako savitą bei nūdienos Lietuvoje puoselėjamą muzikos žanrą, jo apibrėžimas, kai kurių atlikėjų priskyrimas šiai kategorijai kelia dvejonių ir klausimų. Pokalbiu taip pat norima aptarti, koks žanras yra dainuojamoji poezija? Kada sukurti tekstą prašoma rašytojo, koks profesionalaus rašytojo ir kompozitoriaus vaidmuo šių dienų lietuviškos muzikos lauke? Kokia yra šių dienų hito formulė?