Nyderlanduose studijuojantis marijampolietis ragina žvelgti pro „žaliuosius akinius“ (3)

Lukas Paltanavičius | Asmeninė nuotr.

Lukas Paltanavičius | Asmeninė nuotr.

Šiuo metu Nyderlanduose studijuojantis marijampolietis Lukas Paltanavičius prisipažįsta puikiai prisimenantis metą, kai dvyliktoje klasėje teko apsispręsti, kokį karjeros kelią rinktis. Šiandien tarptautiniame Vageningeno universitete (Wageningen University & Research) drauge su jaunuoliais iš 120 šalių besimokantis lietuvis neabejoja pataikęs į dešimtuką – jis pateko tarp vienminčių, kuriuos vienija bendra idėja išmokti į pasaulį žvelgti pro „žaliuosius akinius“ viename stipriausių pasaulio universitetų, besispecializuojančių žemės ūkio mokslų srityje.

Iš Kauno, per Palermą – į Nyderlandus

Krašto apsaugos savanorį, „Misija Sibiras“ dalyvį, Valdo Adamkaus labdaros ir paramos fondo stipendininką Luką Paltanavičių pelnytai galėtume vadinti ir Lietuvos ambasadoriumi Vageningeno universitete, kuris iš pirmų lūpų užsieniečiams atskleidžia iki tol nežinomų Baltijos šalių istorijos faktų. Vaikinas neslepia, jog tai – taip pat vienas jo studijų užsienyje tikslų.

Jaunuolis sako, kad patekti į magistrantūrą Nyderlandų universitetuose nėra sudėtinga, mat šalyje sukurta vieninga sistema stojantiesiems, todėl joje pakanka nurodyti pageidaujamą mokslų kryptį.

„Kadangi bakalauro studijas esu baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete, suprantama, „žaliąją“ kryptį rinkausi ir magistrantūroje. Mane visada domino globalūs klausimai, tarptautinės rinkos. Mokantis akademijoje su dėstytojais nuolat diskutuodavome apie žmonijai kylančius naujus iššūkius ir svarstydavome, kas gali padėti juos įveikti. Dėstytojai pabrėždavo, kad šiandienos pasaulyje neįkainojamą vertę turi tarptautinė patirtis. Tuo iš tiesų įsitikinau dar antrame kurse pagal studentų mainų programą semestrui išvažiavęs į Palermo universitetą Italijoje. Tačiau magistrantūrai neatsitiktinai pasirinkau Nyderlandus, nes ši valstybė Europoje ir pasaulyje yra viena lyderių žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos vystymo srityse“, – pasakoja pašnekovas.

Ateitį mato gimtinėje

Griežtai nustatytų studijų programų Vageningeno universitete nėra – ją kiekvienas studentas pats susikuria asmeniškai. Kaip, beje, jau yra ir baigtame Luko universitete – VDU Žemės ūkio akademijoje. Ir tai labai patrauklu bei naudinga kiekvienam kūrybiškam žmogui. Per dvejus magistrantūros studijų metus Vageningeno universitete tėra du privalomieji dalykai.

Pasak studento, susikurti studijų planą – ir patraukli, ir gana atsakinga užduotis, nes pasirinkimo galimybių yra be galo daug ir galima rinktis kone viską, ko tik geidžia širdis.

„Tarkim… Bičiulį ispaną išlydėjome į Pietų Ameriką tyrinėti Peru vietinių genčių gyvensenos ypatumų. Kitas bičiulis belgas išvyko į Honkongą domėtis, kaip ten galima taikyti žiedinės ekonomikos principus. Taigi, pasirinkimų spektras neįsivaizduojamai platus ir pritaikytas pagal kiekvieno asmeninius poreikius. Pats galutinės temos dar nesu išsigryninęs, tačiau aiškiai žinau, kad labiausiai intriguoja du dalykai – vertikalioji žemdirbystė ir bioekonomika“, – atvirauja Lukas.

Anot jo, lyginant su Lietuva, Nyderlanduose abi šios sritys yra pažengusios gerokai į priekį. Vertikalioji žemdirbystė sparčiai skinasi kelią todėl, kad dirbamos žemės plotų pasaulyje mažėja, o valgytojų skaičius auga. Be to, tokia žemdirbystė yra tvari, nes uždaroje sistemoje taupomi gėlo vandens ištekliai. Bioekonomikos tikslas – iškastinius gamtos išteklius pakeisti atsinaujinančiais, žaliąja mase, ir iš šios masės gaminti naujus, aukštos pridėtinės vertės produktus. Šiuo principu paremtas ir naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatytas Europos žaliasis susitarimas – veiksmų gairės, kaip užtikrinti ekonomikos tvarumą, klimato ir aplinkos problemas paverčiant naujomis galimybėmis.

„Todėl savo ateitį matau Lietuvoje ir noriu savo žiniomis prisidėti prie to, kad mūsų šalyje sparčiau kistų gamybos būdai ir vartojimo įpročiai“, – paaiškina jaunuolis.

Užsieniečiai aktyvesni, pilietiškesni ir drąsesni

Marijampolietis neslepia, kad tvirtas argumentas studijuoti Nyderlanduose jam buvo ir tai, jog šios šalies vyriausybė ES piliečiams didžiąją dalį magistrantūros studijų kainos kompensuoja – pats studentas už vienerius mokslo metus moka apie 2 tūkst. eurų. Be to, universitetas studentams sudaro sąlygas ir užsidirbti. Visais atvejais, kai kas nors rengiama, studentai gauna laiškus su informacija, už kokius darbus ir kiek bus sumokėta.

Visgi universitete krūviai bei įtampa egzaminų metu yra dideli. Todėl studentams siūlomas pačių įvairiausių priemonių paketas, padedantis susidoroti su stresu. „Šių pasiūlymų įvairovė – nuo kūno masažo, psichologo konsultacijų iki bilieto į teatrą“, – su šypsena pasakoja pašnekovas, prisimindamas, kad sykį, kai užsirašė dalyvauti dviračių varžybose, kartu išklausė ir paskaitą apie tai, kas žmogui padeda jaustis laimingam. „Žodžiu, universitete daroma viskas, kad studentas išmoktų įveikti kliūtis, mokėtų džiaugtis gyvenimu ir eitų pirmyn“, – teigia L. Paltanavičius.

Lygindamas studentišką auditoriją Lietuvoje ir Nyderlanduose Lukas pastebi, kad tenykščiai studentai yra gerokai pilietiškesni, aktyvesni ir drąsesni. Pavyzdžiui, universitete atidarius garsios tarptautinės bendrovės tyrimų centrą, kurio atsiradimui studentai nepritarė, jie šio centro atidarymo ceremonijos metu sušoko protesto šokį, nors renginyje dalyvavo pats Nyderlandų karalius ir kiti svarbūs svečiai. Taip pat, mokslo metų pradžioje paaiškėjus, kad visiems vietų bendrabučiuose nepakaks, prie pagrindinio įėjimo į universitetą porai savaičių buvo išdygęs triukšmingas palapinių miestelis. Jau nekalbant apie mitingus ir piketus, raginančius pasaulio šalių valdžias mažinti klimato kaitą.

„Be to, universiteto kavinėje užsisakius pagrindinį patiekalą, jis visada būna tik vegetariškas – jei norima mėsos, reikia paprašyti asmeniškai, kai tuo tarpu pas mus vis dar yra atvirkščiai. Bet pasaulis apvalus, o lietuvaičiai imlūs – taigi neabejotinai ateisime ir iki to“, – optimistiškai reziumuoja „žaliojo“ pasaulio privalumais besidžiaugiantis lietuvaitis Lukas.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Pilietinė visuomenė, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. ŽEMAITIS:

    Niavias Vakarų visuomenes vėl apsėdo kairuoliškumo šmėkla…
    Ne veltui Vakarų civilizacija yra demografiškai nykstanti. Tiesiog jaunimas dažnai “musša bimbala” – studijuoja kažkokius niekus ir t.t. Pažvelkit, kaip pragmatiškai renkasi Azijos šalių studentai. Jie bet ko nestudijuoja – renkasi aiškais programas – mediciną, biotechnologijas, informatiką, inžinierijos mokslus ir pan.
    O vakariečiai – visokias utopinies programas, kurias baigč neranda darbo ir bastosi po pasaulį.
    Lietuvoje yra šiek tiek kitaip. Tokių anarchiškų studijų gal dar nėra, tačiau daug dažniausiai iš anksčiau užsilikusių studijų programų (ypač – socialiniuose moksluose), kurios ruošia gana nemaža skaičių šalies rinkai nereikalingų specialistų. Tuo tarpu inžinerių ir kt. (nežiūrint kad čia ir algos didelės) valstybei labai trūksta. Tiesiog šių dienų studentai (tą aš pats labai aiškiai matau, nes dėstau) dažniausiai (išskyrus kryptingai dirbančią nedidelę jų dalį) studijuoja bet ką, iš esmės tai, kas jiems atrodo lengviau. Na, dar svarbus ir univero vardas – pvz., Vilniaus universitete studentų skaičius nepaliaujamai auga ir šiuo metu yra rekordiškai didelis. Bet vis tiek studijuoja kas lengviau (paprastai iš socialoinių ir humanitarinių mokslų), visiškai nesigilindami, kad tai nereikalingos specialybės, kad baigę neras darbo. O kam gilintis, jei šais laikais išlaikyma iš dalies gali suteikti ir tėvai, o be to – galima ir pasibastyti po pasaulį, metus kitus padirbėti užsienyje, ar kur nors (be ne pagal įgytą išsilavinimą) Lietuvoje ir t.t.
    Tiesiog pirmiausia – yra gerokai pasikaitęs jaunimo mentalitetas (gi žinote – y, z kartos). O antra – VALSTYBĖ NEDARO NIEKO, kad “paprotintų” jaunimą, paskatintų jį mąstyti apie ateitį ir rinktis atsakingiau. Aš suprantu, kad didžia dalimi čia kažko gal ir nepakeisi, bet keisti galima pabandyti, ir, manau, kažkiek pavyktų. Tačiau tam reikia valios. Tuo tarpu VALSTYBĖ ELGIASI PRIEŠINGAI – žada visiems norintiems nemokamą mokslą (o ne tik gabiausiems), NUO 2020 M. GEROKAI PALENGVINO PATEKIMO Į VALSTYBĖS FINASUOJAMAS VIETAS TAVRKĄ (neberaikia surinkti atitinkamo balo skaičiaus ir pan.). Visą laiką Vilniaus universiteto atstovai trimitavo, kad reikia GRIEŽTINTI TVARKĄ, kad būtų kuo mažiau nemotyvuotų, silpnai besimokančių (studentaujančių) studentų. Didelė pagarba buv. ministrui Pavalkiui, kuris ir ėmėsi tokių iniciatyvų. Deja, po jo sekę ministrai vis švelnino reikalavimus, o Monkevičius iš viso paleido absurdišką kairuolišką ereziją apie aukštąjį mokslą visiems! O KAS TOKIU ATVEJU STUDIJUOS PROFESINĖSE MOKYKLOSE??? Ogi, pamatysit, jose iš viso liks mažai studentų.
    TOKIŲ LEFTISTINIŲ “REFORMŲ” EFEKTAS (REZULTATAS) BUS ŠTAI TOKS:
    1) Vis mažėjantis lietuvos jaunimas ir toliau studijuos bet ką, net ir negabūs studentai sieks universiteto (žinoma, pirmiausia VU) diplomo, aišku, pasirinkdami pačias lengvaiusias studijų programas. O po to, jau baigę, keliaus po svečias šalis, šai bei tą karts nuo karto padirbėdami (dažniausiai – užsienyje) ir kitaip lengvai sau leis laiką. Niekiam neįsipreigodami, nekurdami šeimų ir t.t.
    2) Lietuvoje darbuotojų vis labiau ir labiau stigs. Mūsų jaunimo vis mažės, o ir esantis nebus linkęs dirbti. Tad (ypač į tas specialybes, kurioms pakanka profesinio išsilavinimo) vis atvyks daugiau ir daugiau užsienio šalių jaunimo. Ukraina, Baltarusija taip pat demografiškai išsisems. Tad Azijos ar Afrikos šalių jaunimui Lietuva taps itin patraukli.
    ŠTAI, GERBIAMIEJI, PRIE KO VEDA NEAPGALVOTOS, NEPAMATUOTOS LEFTISTINĖS DABARTINĖS VALDŽIOS ŠVIETIMO IR MOKSLO REFORMOS. Tas “nemokamas aukšasis mokslas visiems” greičiausiai sukurs prielaidas rimtoms demografinėms ir kultūrinėms problemoms atsirasti.

  2. ŽEMAITIS:

    O visas “žaliasis pilietiškumas”, kaip ir visokie antiglobalistiniai judėjimai arba minėtos akcijos prie bendrabučių (o iš kur ir kino sąskaitą gali atsirasti juose daugiau vietų?) – tai tokių tikrai nereikia. Nes šis leftizmas yra kaip koks Vakarų visuomenių pūvinys, kuris sparčiai jas griauna.
    Mane stebina Vakarų visuomenių jaunimo kairuoliškumas (čia iš gero gyvenimo, išlepimo?) ir džiugu, kad Lietuvoje jaunimo tarpe jis nėra populiarus.
    Nes toks leftistinis neįsipareigojantis, nuolat triukšmaujantis, pseudoišsilavinęs ir visiškai nemąstantys utopijose paskandčs jaunimas nieko gero nesukurs. Toks jaunimas turės labai mažai palikuonių. Ir tokį jaunimą, deja, pakeis labiau pragmatiškas Azijos yalių jaunimas, kuris nesivadovaus absurdiškomis utopijomis ir pan.
    Tad, manau, didžiausia vyriausybių klaida yra pataikavimas tam žaliąjam ir antiglobalistiniams leftizmui. Demokratijose tokių reiškinių neuždaruai (ir jokiu būdu to daryti negalima!), tačiau tam pataikaujama ir nuolaidžiaujama taip pat neturėtų būti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: