Valstybinių miškų urėdija oficialiu raštu nevyriausybininkams patvirtino, kad po Aplinkos ministro pažado visuomenei stabdyti kirtimus vertingiausioje Lietuvos sengirėje, kirtimai Punios šile visgi vyko ir jie nebuvo tik būtinieji sanitariniai, siekiant sustabdyti kinivarpų invaziją. Urėdija patvirtino, kad sėklų surinkimui kirto ir sveikas pušis.
„Iš vienos pusės, ministras pavedė stabdyti kirtimus (išskyrus būtinus sanitarinius ir ugdomuosius) apie tai garsiai pranešdamas visuomenei, iš kitos pusės – Aplinkos ministerijai pavaldi institucija (Valstybinė miškų tarnyba) po to priima sprendimą, jog reikia vykdyti ir kitus specialius kirtimus, kurie ministro kirtimų ribojimo pavedime nėra leidžiami. Toks sprendimas yra nutylimas, visuomenė nėra informuojama, atrodo, jog šie kirtimai prieštarauja ministro pavedimui. Matant dabartinę padėtį, kai medžiai Punios šile toliau virsta, panašu, jog aplinkos ministro pažadas veikiau buvo viešųjų ryšių akcija nuraminti visuomenei nei realus siekis stabdyti kirtimus,“ – padėtį apibendrina Baltijos aplinkos forumo direktorius, vienas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkų Žymantas Morkvėnas.
Pušys plynai kirstos kad pririnktų kankorėžių
Kaip paaiškėjo iš pateiktos medžiagos, visuomenininkų Punios šile pastebėtų sveikų pušų rietuvės – tai specialiųjų kirtimų padarinys. Valstybinė miškų urėdija informavo, jog šie kirtimai buvo vykdomi genetiniame medyne, o jų tikslas – paruošti sėklas medyno atkūrimui. Kitaip tariant, medžiai buvo iškirsti tam, kad čia būtų atkurtas medynas. Urėdija informavo, kad kirtimo metu buvo surinkta 75 kg pušies kankorėžių.
„Keista logika – medžius nukirto tam, kad surinktų kankorėžius medžių atsodinimui. Tokia logika vadovaujantis, norint nusiraškyti obuolių, reiktų nupjauti obelį. Tai parodo atitinkamą požiūrį į mišką, į mūsų vertingiausią sengirę. Liūdna, jog apsiribojama matymu, jog ši giria – resursas, kurį savo patogumui galime nusipjauti, jei norime – susodinti į lysves. Visa tai primena rusų selekcininko Ivano Mičiūrino posakį „Mes negalime laukti gamtos malonių. Mūsų užduotis – jas iš gamtos pasiimti“. – komentavo Ž. Morkvėnas.
Visuomenei neskelbtame susitikime tartasi dėl kirtimų išimčių
Visuomenininkams nuostabą kelia ir tai, kad Valstybinių miškų urėdija rašte mini visuomenei neskelbtą Aplinkos ministerijos susitikimą, kuriame buvo aptarti kirtimai Punios šile jau po minėto rugpjūčio mėn. K. Mažeikos pavedimo stabdyti kirtimus. „Argi ne keistai atrodo, kad rugpjūčio pradžioje ministras viešai garsiai pareiškia stabdąs kirtimus Punios šile, o po kelių savaičių visuomenei neskelbtame susitikime svarstomos kirtimų išimtys, kurios galimai prieštarauja ką tik paskelbtam pavedimui? Atrodo taip, tarsi visuomenei skelbiama tik tai, ką ji nori girdėti – juk net 15 000 žmonių reikalauja griežtesnės Punios šilo apsaugos, o susitarimai dėl realių veiksmų sengirėje nutylimi,“ – komentuoja Baltijos aplinkos forumo komunikacijos ekspertė, judėjimo už Punios šilo išsaugojimą narė Rita Grinienė.
Reikalauja visų kirtimų uždraudimo
Visuomenininkų teigimu, padėtis rodo, kad aplinkos ministro pavedimas nepatikimas ir neužtikrina Punios šilo sengirės apsaugos, todėl jie ragina taikyti aplinkosaugai įprastą atsargumo būdą – stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile iki kol bus galutinai sutarta, kaip saugosime šią sengirę. Aplinkos ministerijai nevyriausybinininkai išsiuntė 337 piliečių pasirašytą atvirą laišką, reikalaujantį stabdyti visus kirtimus iki kol Aplinkos ministerija surengs įvairių suinteresuotų grupių diskusiją dėl tinkamos Punios šilo gamtinės ekosistemos apsaugos, ir bus užtikrinti teisiniai instrumentai, įpareigojantys laikytis sutartų gamtos apsaugos būdų.
Punios šilo likimas taip pat sprendžiamas teisme. Vasario mėn. vyks antrasis teismo posėdis, kuriame Aplinkos ministerija dalyvaus kaip atsakovas. Vyriausybės Peticijų komisija yra paskelbusi, jog lauks teismo baigties ir tik tada skelbs savo sprendimą dėl peticijos, kurią pasirašė 15000 žmonių. Visuomenė gali prisidėti prie šio teismo eigos, skirdama norimo dydžio paramą puslapyje https://puniossilas.lt/.
Aišku, gerų elitinių sėklų reikia, bet kažkodėl niekam nešovė į galvą mintis, kad būtų galima pasamdyti aukštalipius, žinoma, jiems tinkamai sumokant. Paprasčiau kaip tam rusų animacinism filmuke apis dėdę Mišą…
Pasižiūrėkite kas vyksta Lenkijoje ir Ukrainoje ( Lietuvos broliškose respublikose ) – nebebūsit iškritę iš medžio 🙂
Jeigu aukščiausiuose „medžiuose” sėdintiems negalioja nei Konstitucija, nei įstatymai, nei taisyklės, nei moralė, kodėl medienos spekuliantams turėtų rūpėti jų nurodymai? Jie iš politikų mokosi, iš jų pavyzdį ima!