Punios šilas kertamas toliau

Prieš pusę metų aplinkos ministras paskelbė, jog sustabdė kirtimus Punios šile, tačiau visuomenininkų turimi duomenys rodo, jog kirtimai toliau vyksta.

„Situacija yra bloga. Kirtimai Punios šile tylomis ir toliau vyksta. Užfiksuota medžiaga liudija apie neseniai iškirstas sveikas pušis. Galimai tai prieštarauja kirtimų stabdymo pavedimui, kurį aplinkos ministras pasirašė reaguodamas į Prezidento raginimus užtikrinti adekvačią apsaugą Punios šile. Kol vyksta Aplinkos ministerijos organizuoti procesai, reali Punios šilo apsauga yra vilkinama, medžiai kertami. Mūsų turimose nuotraukose matosi rietuvė sveikų 80-100 metų amžiaus pušų. Jų žievėgraužiai tipografai nepuola, todėl šie kirtimai negali būti siejami su sanitarine apsauga. Tai – ne gamtos išteklius lentoms pjauti, bet valstybės saugomo gamtos paveldo dalis. Iškirstas besiformuojančios sengirės fragmentas iki prieš porą mėnesių buvusios būklės atsikurs tik po beveik 100 metų.“ – sakė Baltijos aplinkos forumo direktorius, vienas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkas Žymantas Morkvėnas.

Nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas kreipėsi į aukščiausius šalies politikus prašydama išsiaiškinti šių kirtimų aplinkybes ir žinias pateikti visuomenei. Visuomeninė organizacija prašo nutraukti bet kokius kirtimus kol Aplinkos ministerija nesurengė įvairių suinteresuotų grupių argumentuotos diskusijos, tinkamam sprendimui rasti ir kol nebus užtikrinti teisiniai instrumentai, įpareigojantys laikytis sutartų gamtos apsaugos principų.

Visuomenininkai įsitikinę, kad svarbu nutraukti sprendimų priėmimo vilkinimą ir medžių kirtimą. Visuomenė kviečiama palaikyti nevyriausybinių reikalavimus Aplinkos ministerijai pasirašant atvirą laišką ministrui.

„Akivaizdu, jog aplinkos ministrui kol kas neišeina priimti adekvataus politinio sprendimo ir demonstruoti lyderystės užtikrinant gamtai palankiausią sprendimą. Todėl svarbu dar sykį grįžti prie šio klausimo reikalaujant apsaugos, kurios nusipelnė Punios šilas.“ – sakė vienas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkas režisierius Gintaras Varnas.

„Pasidalinus informacija apie Punios šile vykdomus kirtimus pasklido kalbos apie kaltųjų paiešką regioninio urėdijos padalinio tarpe. Girininkas tikrai sugeba atskirti sveiką pušį nuo kinivarpos pažeistos eglės, todėl, manome, jog sprendimas organizuoti šiuos kirtimus yra nuleistas iš aukščiau. Daugelis mums žinomų girininkų yra pagarbos verti žmonės, šio kirtimo iniciatorių ieškotume lipant aukščiau valdžios laiptais.“ – toliau kalbėjo Ž. Morkvėnas.

Jau ankščiau Baltijos aplinkos forumas pranešė, jog Aplinkos ministerija įpareigojo ekspertus koreguoti savo išvadas dėl Punios šilo apsaugos. Tai susilpnino keliamus gamtosaugos tikslus apie 300 ha Punios šilo teritorijoje. Pasak visuomenininkų, visi šie veiksmai rodo tendenciją, jog siekiama išvengti visuomenės reikalaujamos griežtesnės apsaugos Punios šile.

Punios šilo likimas taip pat sprendžiamas teisme. Vasario mėn. vyks antrasis teismo posėdis, kuriame Aplinkos ministerija dalyvaus kaip atsakovas. Vyriausybės Peticijų komisija yra paskelbusi, jog lauks teismo baigties ir tik tada skelbs savo sprendimą dėl peticijos, kurią pasirašė 15000 žmonių. Visuomenė gali prisidėti prie šio teismo proceso, skirdama norimo dydžio paramą puslapyje puniossilas.lt.