Žiemoti pasilikę paukščiai (0)

am.lt, S. Paltanavičiaus nuotr.

am.lt, S. Paltanavičiaus nuotr.

2020 metai jau skaičiuoja pirmas savaites, o žiemos – nė kvapo. Kaip ir kiekvienais metais sausio antrąjį savaitgalį visoje Lietuvoje buvo skaičiuojami žiemojantys vandens paukščiai. Šiemet jų kaip niekad gausu, nes vandens telkiniai taip ir neužšalo.  

Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus darbuotojai, nešini žiūronais, teleskopais bei fotoaparatais, išsiruošė  prie vandens telkinių skaičiuoti žiemojančių vandens paukščių. 

Sparnuočiai stebėti  iš įvairių taškų. Specialistams teko apkeliauti vingrius Laumalenkų, Auksalės, Kreiviškių, Šventorkalnio ir kitus iškyšulius, pusiasalius, užutekius. Šiame ežere daugiausia buvo suskaičiuota laukių – apie 500, jų būrys laikėsi prie Briedsalės ir dar apie 300 jų maitinosi kiek į pietus nuo Šventorkalnio. Geriausias jų maistas ežere – įvairūs maurabraginiai dumbliai, kuriuose būna mažų moliuskėlių, vabzdžių bei kitos smulkmės.

Keliose vietose plaukiojo būreliai kuoduotųjų ančių, bendras jų skaičius buvo apie 125 vnt.  Kartu su jomis laikėsi  4  migracijos metu retai Lietuvos vidaus vandenyse sutinkamos  žilosios antys bei į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rudagalvės antys, kurios šiaip Lietuvoje nežiemoja, skrenda į pietų Europą.  Įdomu buvo stebėti kaip vienas rudagalvių ančių patinas vadovavo visam kuoduotųjų ir kitų ančių būreliui – jis plaukia, daro staigius posūkius, visas plunksnuotųjų būrys  jam iš paskos.

Įvairiose vietose būreliais bei pavieniui plaukiojo ryškūs ir iš kitų paukščių ūgiu išsiskiriantys didieji dančiasnapiai.  Klykuolės antys daugiausia laikėsi po kelias arba porelėmis. Jos puikios nardytojos, o kai skrenda, jų sparnų sukeliami garsai išsiskiria iš kitų vandens paukščių. Klykuolių užregistravome apie 60, didžiųjų dančiasnapių – perpus mažiau.  Kaip ir didieji dančiasnapiai, klykuolės antys mėgsta švarius skaidrius vandenis, o perėjimui vietų ieško medžių drevėse, uoksuose, įsikuria specialiai joms iškeltuose inkiluose. Gaila, kad šių paukščių perėjimui vietų vis mažiau, todėl vyksta arši konkurencija dėl lizdaviečių, o iš viename lizde sudėtų mišrių dėčių neišsirita jaunikliai.

Platelių ežere gamtininkai užregistravo keliasdešimt paprastųjų ir keletą sidabrinių kirų,  6 gulbes nebyles,  porelę gulbių giesmininkių, Viena pora šių visoje Europoje saugomų gulbių jau plaukiojo Pagardenio upelio aukštupyje Žernių kaime, savo lizdinėje  teritorijoje.

Klimato kaitą rodo ne tik neužšąlantys vandens telkiniai, bet ir žiemos metu stebimi  didieji  baltieji  garniai, kurių ketvertas baltavo šio plačiai išsiliejusio tvenkinio pakrantėje. Nemažai panašių rūšių paukščių stebėta Beržoro, Ilgio, Maudučio, Žiedelio ežeruose.

Plungės rajone prie Kulių matyta gervė, laukuose nutūpę migruojančių gulbių giesmininkių būreliai, įvairių paukščių pulkeliai ežeruose, kituose vandens telkiniuose kviečia stebėti, pažinti, fiksuoti, gėrėtis ir pranešti Lietuvos ornitologų draugijai, kuri registruoja visas žiemos metu matytas rūšis, kurios turėtų būti išskridusios į šiltesnius kraštus. 

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: