Įteiktas 11-asis Martyno Liudviko Rėzos vardo apdovanojimas (0)

Neringa.lt nuotr.

Sausio 11 d. Juodkrantėje buvo įteiktas 11-oji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno apdovanojimas (premija).  Pirmą kartą jį gavo užsienio valstybės pilietė prof. dr. Ruta Kibelka-Leiserovič (Ruth Leiserowitz) už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą mokslinėje tiriamojoje ir kultūros puoselėjimo srityje.

Prof. dr. R. Leiserovič mokslinė ir kultūrinė veikla jau tris dešimtmečius yra susijusi su Neringa ir miesto garsinimu tarptautinėje arenoje. 1995-aisiais Nidoje įsteigus Tomo Mano kultūros centrą, prof. dr. R. Leiserovič tapo viena pirmųjų centro darbuotojų (1996–1999). Nuo 2009-ųjų R. Leiserovič yra tarptautinio kuratoriumo, kuruojančio Tomo Mano kultūros centro veiklą, pirmininkė. Per šį laikotarpį surengta 13 tarptautinių Tomo Mano renginių. Laureatė yra pagrindinis asmuo, suformuluojantis renginio temas. Taip pat ir šių metų – „Orų ženklai“ iš trijų metų ciklo „Kultūros kraštovaizdžiai“.

„Lietuvių skaitytojui  Ruta Kibelka-Leiserovič pirmiausia tapo žinoma dėl jos 9-ajame XX amžiaus dešimtmetyje vykdyto tyrimo apie vaikų iš Rytprūsių tragiškus likimus pokaryje  ir pagal surinktą medžiagą parengtos studijos „Vilko vaikai“. Ne kiekvienam kūrėjui pasiseka, kad jų tyrimų rezultatai tampa monografijomis, dokumentiniais filmais, parodomis. Ruth mokslinio darbo dėka tragiškas rytų Prūsijos žmonių likimas tapo geriau žinomas ir mūsų amžininkams. Jau tris dešimtmečius T. Leiserovič nagrinėja ne tik šio krašto pokario istoriją, bet ir daugelį kitų Rytų Prūsijos, Karaliausčiaus srities, Klaipėdos miesto ir krašto temų turtingo kultūrinio klodo problematiką“, – apdovanojamąją pristatė Tomo Mano kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė.

Prof. dr. Ruta Leiserovič (Ruth Leiserowitz) | wikipedija.org nuotr.

Visas daugelio dešimtmečių profesorės darbas nugulė į šešias asmenines ir keturias kolektyvines monografijas. Ji taip pat yra keturių mokslinių darbų sudarytoja, daugiau nei 60 mokslinių straipsnių, recenzijų, plačiajai visuomenei skirtų straipsnių autorė. Šiuo metu profesorė dėsto Humbolto universitete Berlyne.  Nuo 2009 metų iki šiandien prof. dr. R. Leiserovič eina Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2014-aisiais metais profesorė buvo apdovanota Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko Vokietijos Federacinės Respublikos ordinu už ypatingus nuopelnus.

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasidžiaugė, kad visus vienuolika kartų apdovanojimas įteiktas tikrai labiausiai jo nusipelniusiems – asmenims, keliantiems pačio apdovanojimo vertę.

„Šiandien Martyno Liudviko Rėzos vardo apdovanojimas užsiaugino sparnus ir paliko Lietuvos teritoriją. Ji išskrenda ir garsina Neringą“, – Juodkrantės bažnyčioje vykusiose iškilmėse sakė meras D. Jasaitis.

Gražus sutapimas, kad žinia apie skiriamą apdovanojimą prof. dr. R. Leiserovič pasiekė Vokietijoje tuo metu kai ji aptarinėjo Nijolės Strakauskaitės knygos apie Juodkrantės kurorto istoriją vokiškojo leidimo tekstą.

„Ne vieną leidinį apie Kuršių nerijos istoriją man teko redaguoti per praėjusius metus, dėka Neringos muziejaus darbo. Mane labai džiugina šis faktas, kad yra ką redaguoti, kad yra ką išleisti, prie ko dirbti. Džiaugiuosi, kad ši premija įpareigoja tolimesnei veiklai. Norėčiau padėkoti visiems bendražygiams – Vitalijai Jonušienei ir Linai Motuzienei, Onai Narbutienei, Vytautei Markeliūnienei, Nijolei Strakauskaitei, Raimondai Mejer (Meyer). Tomo Mano kultūros centro sėkmė yra didelė kolektyvinė sėkmė ir yra bendras kūrinys“, – pažymėjo prof. dr. R. Leiserovits, savo kalbą papildžiusi refleksija apie savo ir Martyno Liudviko Rėzos santykį su Kuršių nerija.

Apdovanojimo iškilmėse buvo paminėtos ir 244-osios Martyno Liudviko Rėzos gimimo metinės.