Šiais metais Raganų kalnui, vienai iš lankomiausių vietų Neringoje, sukanka keturiasdešimt metų. Raganų kalno sukaktis bus paminėta vasario 14–17 dienomis, Neringai prisijungus prie Klaipėdos šviesų šventės.
Šiomis dienomis ketinama apšviesti dalį Raganų kalno skulptūrų, kurių kiekviena pasakoja savą fantastinę istoriją. Mitines būtybes pasitelkę šviesas prakalbinti padės Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai kartu su Nidos meno kolonija. Klaipėdiečiams jau žinomas suomis menininkas Raganų kalne apgyvendins šviečiančias skulptūras, kurios vaizduos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus.
Raganų kalno istorijas bus galima išgirsti per organizuojamas ekskursijas, į kurias bus galima registruotis iš anksto. Į šviesų šventę Juodkrantėje vasario 15–16 dienomis nemokamai plukdys AB „Smiltynės perkėla“ keltai – bus numatomi specialūs reisai iš Senosios perkėlos į Smiltynę (ir atgal). Į Juodkrantę ir atgal planuojamas nemokamas pavėžėjimas autobusais (grafikai bus skelbiami). Greta Raganų kalno planuojama ir prekyba.
Raganų kalno ekspozicijos idėją įkvėpė siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antrojoje pusėje. 1979 m. buvo suformuotas rekreacinis takas su medžio skulptūromis, įkūnijančiomis populiarius personažus – raganas ir velnius.
Raganų kalno skulptūrų ekspozicija prasideda šalia ryškaus istorinio kraštovaizdžio akcento, XIX amžiaus pabaigoje pavadinto Ievos kalnu (vok. Evaberg). Čia buvo apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiverdavo įspūdinga Juodkrantės marių panorama. Tai buvo ir pamėgta lietuvininkų sambūrio vieta per Jonines, kurios sutraukdavo šimtus žmonių.
Per pirmąją kūrybinę stovyklą 1979-aisiais liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras, dedikuodami šį ansamblį Tarptautiniams vaikų metams, o per tris tautodailininkų stovyklas (1979–1981) pusė šimto medžio meistrų ir kalvių sukūrė 71 skulptūrą. Šiam projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis.
2002-aisiais dalis drėgno klimato sąlygų neatlaikiusių skulptūrų buvo pakeistos naujomis, labiausiai pažeisti kūriniai kasmet atnaujinami per medžio drožėjų simpoziumą.
