Vilniuje iškils paminklas Antanui Smetonai (11)

Prezidento Antano Smetonos paminklas Kaune | L.Milčiaus nuotr.

Prezidento Antano Smetonos paminklas Kaune | L. Milčiaus nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje sukūrimo darbams organizuoti, kuriai vadovaus Deividas Matulionis – Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.

„Manau, išties simboliška, jog šiemet, švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-etį, imamės sostinėje tinkamai įamžinti istorijos raidai, o ypač lietuvybės puoselėjimui svarbią asmenybę. Juk būtent Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos ir jų bendraminčių pastangomis 1918 metais iš geopolitinių ūkanų iškilo Lietuvos valstybė, buvo padėti tvirti pamatai ateičiai“, – sako D. Matulionis.        

Premjero sudarytoje darbo grupėje dirbs Prezidento vyriausioji patarėja S.Šulcė, Vyriausybės kanceliarijos atstovai, Architektų sąjungos pirmininkė R.Leitanaitė , Dailininkų sąjungos pirmininkė E.Utarienė, kultūros viceministrė I.Veliutė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius A.Gėlūnas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė R.Kačkutė, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas A.Kasparavičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro vyresnysis mokslo darbuotojas A.Eidintas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros asistentas N.Černiauskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės  atminties komisijos pirmininkas G.Jaunius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja R.Matonienė. Darbo grupė prireikus taip pat galės pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų.

Darbo grupei pavesta  – suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, pasiūlyti Vilniaus miesto viešąją erdvę Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento A. Smetonos paminklui pastatyti, parengti pasiūlymus dėl paminklo meninės-architektūrinės idėjos konkurso organizavimo ir iki 2020 m. kovo 16 d. pateikti juos Vyriausybei.

Paminklas Antanui Smetonai | Dainiaus Vyto nuotr.

Paminklas Antanui Smetonai | D. Vyto nuotr.

Pernai rugpjūčio 8 d. pirmajam Lietuvos valstybės Prezidentui Antanui Smetonai buvo pastatytas paminklas ir jo gimtinėje – Užulėnyje, Ukmergės r.. Paminklo atidengimo iškilmėse, rugpjūčio 10 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. Galindas:

    Antrasis atkurtojo valstybingumo vadovas Lietuvoje (po Jono Basanavičiaus į g y j ę s teisę vadovauti Lietuvos tarybai, t.y. Vasario 16-osios Nutarimu atkurtai Lietuvos valstybei, kurios 100-metį ir minėjom)
    tikrai vertas paminklo. Tikėkimės kai Lukiškių aikštės griovėjai užvaldytojai (medelių “kvadratiš” sukaišiojimo aktion sumanytojai iš po Šimašiaus skvernelio) bus susodinti už lėšų išgrobstymą!?
    Tai ir po atviros ar aukštos vietos parinkimo, kad ir garbingo raitelio-vyčio stovylai (nesimėtys juk po lenininių-turginių poreikių pasitenkinimo Laisvės ir Aukų – valstybės Didvyrių aplinkos erdvėse “konkurencijon” ir nurašymui, na kaip “žydražiede neužmirštuole” plakatais ir turgine prekyba Sausio 13-osios Aukų garbė ir atminimas UŽGOŽIAMA-SUPREKIAUJAMA !!! /kioskuose – “pirk arba…”/
    ir nurašoma išmetama, – visų tą naktį žuvusių 15-os aukų atmintis, 2 – neišsyk, bet žuvę t.p.!) reiks
    panašiai garbingą erdvę – panašią į Pirmojo atkurtosios Lietuvos vadovo /kažkaip vis nepripažinto viešai??/ J.Basanavičiaus aikštės – parinkti ir Vilniuje.

    Dar turim susivokti, kad Vilniaus įkūrėjas – Didysis Vytenis, Kęstutis ir Algirdas su Vytautu, kiti Valdovai taip pat laukia savo eilės ir vietų… Be to vėl atkurtosios Kovo 11-ąją Lietuvos vadovui – irgi prezidentu neįvardytam kaip Jonas Žemaitis ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas – Vytautui Landsbergiui ir tektų numatyt-žinot plotus (negi stoties aikštę už Josifo Stalino postamento papėdę siūlysim, kaip nelaimėliai nesusipratėliai į Lukiškių ar Kalvarijų turgavietės prekyvietės erdę vis ką “įbrukt” gviešiasi…)
    Netgi pamirštama, kad buvusioj 1863-64 metų egzekucijų vietoje okupacinė carų administracija tyčia tam rūmą surentė ir prošvaiste (prospektu Georgijevsku) šią Vilniaus Šventaragio slėnio prieigų aplinką išdarkė.
    Ant darkalo žymenys ir atmntys “nelipdomos-neklijuojamos” ir n e m ė t o m o s.

    Tad rimtas klausimas – KUR (II-jo Valstybės Vadovo A.Smetonos) įpaminklinimo vieta?

  2. ŽEMAITIS:

    Nepraeis!
    Diktatoriams paminklai Vilniuje tikrai nestovės!
    Manaum kad piliečiai išeis į gatves ir neleis, kad įvyktų šis absurdas. Ne veltui kalbama, kad Lietuva vis labiau virsta policine valstybe!
    Tad nedrįskit menkint Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus!

    • Žemyna:

      ? ? ?
      RU niekada nesilaikė sutarčių. Todėl po su Lietuva pasirašytos jos Nepriklausomybės pripažinimo sutarties ji visai nesirengė atsisakyti savo pretenzijų į ją, ir labai aktyviai ta kryptimi veikė, niekada nesiliovė silpninti šalį iš vidaus.
      Pagal tamstos pasisakymo stilių galima įtarti, jog pats tamsta, susidūręs su Lietuvoje iš užsienio kurstomais ir iš ten finansuojamais neramumais, streikais, kvietimais ir čia kurti bolševikinę santvarką, būtum įvedęs tokią diktatūrą, kad Smetonos „diktatūra” būtų tik vaikų žaidimas. Pasak kaimynės šalies anekdoto, tamstos čia pasakojama Smetonos diktatūros „трагедь только комедь, по сравнению” su tuo, ko gal dar rimčiau reikėjo imtis tokiomis aplinkybėmis.

    • Naujokas:

      Supratau, kad Zapa yra geriau.

    • Algimantas:

      Draugas Žemaiti , ar tu nors supranti, kad Lietuvoje parazituoji, kas tau pinigus moka ?

  3. >Žemaičiui:

    Žemaiti-sovietuk, ar esi kremlinis propagandistas iš idėjos,ar pasamdytas?

  4. Manau, kad tinkamiausia vieta Smetonos paminklui Vilniuje būtų šalia paminklo Cvirkai, užrašant tarp jų tokį tekstą: Antanas Smetona – Lietuvos prezidentas, Petras Cvirka – pripažintas Lietuvos raštojas, kurio iš jų veiksmai 1939 – 1940 metais pražudant Lietuvos valstybę yra išdavikiškesni?

    Apskrtitai imant paminklas Vilniuje A. Smetonai kaip prezidentui, Lietuvoje tegali būti suprastas kaip jo politikos Vilniaus atžvilgiu, buvusios naudingos Lenkijai, jo istorinių nuopelnų žečpospolitinių siekių Lenkijai įamžinimas. Tai, regis, dar vienas “valstietiško” Skvernelio pasišovimas tarnauti lenkystės reikalui Lietuvoje.

  5. > Kažin:

    ,,Kažin” , vėl nusišnekėjai,deja.

  6. Kas purvo dozės autorius?:

    Po A. Smetonos mirties – purvo dozė
    – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/po-smetonos-mirties-purvo-doze-954930
    Ar nuo tada prasidėjo hibridinis karas prieš LT, Tautos istorijos, jos asmenybių ir savivertės trypimas purvuose?

  7. Žemyna:

    Būtinai pžr. LRyto žinias, kas nematė –
    darė apklausą dėl paminklo Smetonai. Vieni taip, kiti atvirkščiai pasisakė, o pabaigai saldainiukas – Vanagaitės veido išraiška…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: