Rugpjūčio 8 d. merkiant lietui, į Užulėnį atgabentas ir ant pakylos pastatytas paminklas pirmajam Lietuvos valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Iškilmingos paminklo atidengimo iškilmės, kuriose dalyvaus ir devintasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, bus surengtos šį šeštadienį, rugpjūčio 10 dieną, 12 valandą.
Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį Ukmergės rajone yra rengiamos Smetoninės. Šiemet prezidento gimtinėje, Užulėnio kaime, buvo paminėtas 145-asis Antano Smetonos gimtadienis,
kuris vyks prezidento Antano Smetonos dvare – vasaros rezidencijoje rugpjūčio 9-10 d. Užugirio krašte, Ukmergės rajone.
Priešais A. Smetonos mokyklą-muziejų 2,5 metro aukščio iš bronzos nulietą skulptūrą ant granitinio daugiau nei 0,5 metro aukščio pjedestalo įrengė pats jos autorius – skulptorius Antanas Žukauskas ir pagal jo sukurtą maketą skulptūrą išliejęs Vilniaus bendrovės „Savitai“ skulptorius, liedinimo meistras Rolandas Šmitas.
Pasak R. Šmito, skulptūros A. Smetonai gaminimo darbai užtruko 6 mėnesius. Pirmiausia iš molio buvo nulipdytas natūralaus dydžio skulptūros modelis. Po to nuo jo nuimtos vaškinio modelio gamybai reikalingos gipsinės formos. Pagaminus vaškinį modelį pagal jį, atskiromis dalimis, buvo liejama bronza. Iš viso skulptūrai sunaudota daugiau nei 400 kilogramų bronzos.
„Paminklas A. Smetonai ir paminklas J. Basanavičiui, kurį neseniai pastatė Vilniuje, yra pagaminti mūsų įmonėje ir yra mūsų pasididžiavimas“, – teigė R. Šmitas.
Vieta, kurioje Užulėnyje pastatytas paminklas A. Smetonai, pasirinkta neatsitiktinai. Buvęs mokyklos pastatas yra kultūros paveldo objektas, turintis vertingąsias savybes, tarp kurių – ir teritorijos struktūra, kurios nederėtų keisti.
„Jei paminklą būtume pastatę taisyklingos stačiakampio formos žaliuojančios aikštės viduryje, pakeistume visą šio komplekso struktūrą, o skulptūra toje erdvėje paprasčiausiai „pranyktų“. Dabar gi naujasis statinys atsirado architektūriniu požiūriu tinkamiausioje vietoje – ant vadinamosios „ašies“ – mokyklos-muziejaus pastato fone ir taip pabrėžia šio pastato bei viso komplekso monumentalumą.
Važiuodamas ar eidamas keliu visada pirmiausia pamatysi paminklą. Jis čia yra pirmame plane“, – teigė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas.
Papildyta
Rugpjūčio 10 d. pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos 145-osios gimimo metines bus paminėtos ir Istorinėje Prezidentūroje, Kaune.
12 val. muziejaus kieme Kauno šaulių rinktinė ir Šaulių V. Putvinskio klubas surengs Prezidento pagerbimo iškilmes.
Po jos, 13 val. dr. Ingrida Jakubavičienė skaitys paskaitą „Vivat Prezidentas!“ apie 1934 m. visoje Lietuvoje iškilmingai švęstą Prezidento 60 metų jubiliejų, Tautos vadui pagerbti skirtas 3 dienų iškilmes bei įspūdingiausios ir originaliausios dovanos varžytuves. Valandos trukmės paskaita bus skaitoma Audiencijų salėje, dalyvavimas nemokamas.
Lankytojai taip pat galės išvysti tikrą Prezidento Antano Smetonos rankraštį „Pro memoria“, rašytą Prezidentui pasitraukus iš Lietuvos ir trumpam apsistojus prie Mozūrų ežerų Vokietijoje, 1940 m. liepos 1-25 dienomis. Šį unikalų eksponatą atkurtos Lietuvos šimtmečio proga Istorinei Prezidentūrai padovanojo Adelaidės lietuvių bendruomenė. Dėl savo jautrumo aplinkai, autentiškas rankraštis eksponuojamas tik specialiomis progomis.
Puiku, gražus darbas. Galėjo būti ir Vilniuje, bet Vilnius, matyt, dar nepribrendo prie tikrai vertingų, prasmingų ir reikalingų paminklų. O reikėtų ir kuo greičiau.
“Nepriprendo”… :)))
Vilnius seniai viskam pribrendo. O demokratijai nepribrendo tie, kas tokius paminklus stato.
Vilniuje tokio paminklo statymas tikrai iššauktų visuomenės, o ypač – akademinio jaunimo protestus. nelikčiau nuošalyje ir aš.
O kas tas akademinis jaunimas? Jie gi visi ruošiasi išvykti…jie gi europiečiai, o tie kurie liks už tai ir liks, kad dar jaučia ryšį su savo žeme, užauginti patriotiškose šeimose. Taip kad už visus čia nerėkauk. Mano vaikam patinka.
Abejoju, ar jiems tokie dalykai patinka.
Nors, aišku, yra nedidelių jaunimo organizacijų, kurios vienija įvairius radikalus. Pasitaiko ir tokių. Tačiau imant visą jaunimą – tai tik vienas ar porą procentų. O absoliuti dauguma jaunimo (ypač – akademinio) yra aiškiai liberalių pažiūrų. Ir įdomu būtų, kad visi taip staiga išvyktų 🙂
Mankurtai akademinį jaunimą auklėjo, mankurtiškas ir užaugo. Bet kas mums darbo…jie gi save lietuviais nesuvokia…išvažiuos, o gyventi liks tie keli procentai.
Va čia tai bus klyksmo ir nižentaičiams darbo.
Greit įrodys kad Smetona buvo fašistas, žydšaudys, karo kurstytojas ir savo liaudies priešas.
Ir žiūrėk vieną ankstyvą ryta paminklas bus padėtas į patikimą vietą.
Nieko įrodinėti nereikia. Jau ir dabar puikiai žinome, kas buvo Smetona ir kaip jis pasielgės su demokratija…
Tad šiuo atveju, skirtingai nei Škirpos ar Noreikos, nieko įrodinėti nereikia, nes ir taip viskas aišku.
Tad tik laiko klausimas, kada šis paminklas bus pašalintas. Taip, vėl bus nesusipratusių beretinių protestėlių. Vėl bus ieškoma kaltų. Tačiau dabar pasakysiu taip – kalti yra tie, kuriems kyla tokios idėjos, o taip pat tie, kurie valstybinėje žemėje laidžia statyti tokius paminklus.
Jei labai nori, gali statyti savo nuosavame kiems, bat valstybinėje žemėje (kuris yra visų mūsų) – griežtas ne!
“Demokraija yra blogaiusia iš visų galimų santvarkų, kurioje hienos valdo asilus.” Aristotelis
“Demokratijoje turiu paklusti 200 žiurkių mano paties rūšies.” Voltaire
Puiki iniciatyva. Kiek iš nuotraukos pavyksta suprasti, ir paminklas turėtų atrodyti įspūdingai. Pagarba visiems prisidėjusiems.
Bloga ir visiškai neatskinga iniciatyva!
Ir gėda Ukmergės savivaldybei, kad į tai žiūri pro pirštus. Asmuo, kuriam statomi paminklai, lentos, kurio vardu vadinamos gatvės (geriausia iš viso asmenų vardais nevadinti gatviu, geriau rinktis išnykusius kaimus, įvairius baltiškus pavadinimus ir pan.) turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Viskas bus gerai. Ukmergės sav. ne šimašiukų rankose.
Ir vėl elgiamasi netaskingai!
Visi puikiai žinom, kas buvo tas Smetona. Perversmo keliu valdžioje įsitvirtinęs diktatorius.
Tokiems asmenims paminklai tikrai negali būti statomi.
Tad anksčiau ar vėliau teks jį nukelti. Ir vėl bus triukšmo, nepatenkintų veidų. Tad labai gaila, kad yra tokių neatsakingų savavaliaujančių asmenų, kurie stato paminklus bet kam. Tad jie pirmiausia ir kalti dėl susidariusios situacijos. Tačiau kalta ir valdžia (šiuo atveju – Ukmergės sav.), kam leidžia tai daryti. Privačioje valdoje tagul stato, tačiau valstybės žemėje – jokiu būdu!
Tai R.Šimašius su Generolo Vėtros lenta pasielgė ne kaip patvaldis diktatorius ?
Nausėda, ne tam jus rinkome, kad nuolaidžiautumėt populizmui.
Tikėjomiės, kad būsite liberalių pažiūrų prezidentas. Deja, labai apsirikome. Tad pasistengsiu, kad kituose rinkimuose būtų išrinktas liberalesnis prezidentas.
Vajee, vajee. Lietuva pavojuje . Smetoniukai įvykdė perversmą ir pastatė “diktatorių” ne “liber alą – G. Nausėdą. Kaskite apkasus – “liber alai”. Ateina “radikalai”.
Tu, žemaiti, durnių ieškai? Liberalai rinko Šimonytę. Nausėda deklaravo konservatyvias pažiūras. Beje per inauguracija jis ėjo prie Basanavičiaus paminklo: reiškia nuo paminklo jam isterijos priepuoliai neištinka, kaip nekuriems…antraip būtų vamzdžiui nusilenkęs. Tu, žemaiti, ar be orientacijos, ar tyčia klykauji ne į temą.
Gėda visoms vyriausybėms, prezidentams, ap[ie nukvakusius merus kalba net neina – kad valstybės sostinėje – Vilniuje nėra pminklo pirmajam valstybės prezidentui.
Pirmąjam prezidentui. Kuris, deja, po dešimtmečio tapo perversmo keliu va;džią užgrobusiu diktatoriumi.
Save gerbiantys pilietiški žmones tokiems paminklų nestato. Bet, kaip supratome, ne visur. Ukmergėje yra kiek kitaip. Tad belika tikėtis, kad net ir ukmergiškiai laikui bėgant subręs ir pašalins tokius paminklus.
Perversmą įvykdė aukštieji karininkai ir pakvietė A. Smetoną valdyti Lietuvą, gelbstint nuo raudonojo maro.
vata atkartoja rusiškus štampus – diktatorius, perversmas, bėgo per upelį.
Jei ne perversmeas – rusai būtų okupavę 15 metų anksčiau. toks diktatorius, kaip ir visi kiti to meto Europoje. Latvių ir estų neišgelbėjo jų prezidentų pasilikimas. Vatos argumentai sutriuškinti, eikit į obkomą naujų instrukcijų.
Lietuviškai kalbant, Smetoną minėti nei valstybiškai, nei tautiškai nėra už ką, žinoma, kaime, kuriame gimė, dera jį prisiminti, bet irgi nepamirštant jo viešptavimo blogų pasekmių – Lietuvos valstybei – lietuviams… Deja, tarpukariu smetoninkų aplinkos sukurtas jo kultas egoistiškai gaivinamas, užuot palikus jį ramybėje – neskaldžius tuo Tautos.
ne vatiniams spęsti, ką minėti lietuviams
Juolab neužmirštant, jog jis su savo švogeriu ir žentu išsivežė susigrobtą Lietuvoskapitalą, Jų ir nemėgo išeivijos lietuviai.
vatą užpuolė raudonoji tryda