Prof. R. Ustinavičienė: Klaipėdiečiai buvo kankinami viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje (2)

LSMU Ruta Ustinaviciene25633

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė | Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuotr.

Kokia tarša susidaro gaminant popierių ir kartoną ir kas teršiama labiausiai? Apie tai visuomenės diskutuoja po neregėto masto taršos, užfiksuotos Kuršių mariose. Į šiuos klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė.

Šio tipo pramonė sunaudoja didelius kiekius vandens, vadinasi ir aplinką labiausiai teršia nutekamieji vandenys. Ką galima juose rasti?

„Pirmiausia, labai daug organinių medžiagų, kurios patekę į paviršinius vandenis yra oksiduojamos, tam sunaudoja daug deguonies, kurio trūkstant vandenyje pradeda gaišti žuvys. Vandenyje, kuriame trūksta deguonies, susidaro nepalankios sąlygos tiek gyvūnams, tiek augalams.

Gali atsirasti negyvos zonos, kuriose vyksta puvimo procesai. Nuotekos, patenkančios į paviršinius vandens telkinius, padaro juos netinkamas augti ir vystytis mikrobams, planktonams ir mažoms žuvims. Tai dar labiau paveikia didesnių žuvų populiaciją, dar labiau mažėja jų prieaugis. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad netoli celiuliozės ir popieriaus pramonės išleidimo vietų nustatomas didesnis mutagenų kiekis, tiriant buvo zooplanktoną, kuojas ir ruonių organizmą. Tačiau dažniausiai vanduo, kuriame gausu organinių medžiagų gausiai žydi, dumblėja“, – teigia LSMU profesorė.

Antra, daug stiprų kvapą turinčių junginių – merkaptanas, sieros vandenilis, kiti sieros junginiai – tai yra tai, kuo daugelį metų skundžiasi Klaipėdos gyventojai. „Merkaptanas yra viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje. Jo kvapas – tai kanalizacijos dvoko, supuvusių kopūstų ir česnako kvapų mišinys. Šios medžiagos dedama į buitines dujas, kurios yra bekvapės, kad būtų lengviau pastebėti jų nuotėkį“, – sako R. Ustinavičienė.

Trečia, kiti nemalonūs priedai – sunkieji metalai. Chromas, varis, švinas, cinkas, kadmis, manganas. Kiek jų nuotekose yra – neaišku. „Taip pat nėra aišku, ar yra vartojami gyvsidabrio junginiai. Nes vertinant vandens taršą, pavojingiausias yra gyvsidabris, kuris sėda vandens telkinių dugne, juo minta planktonas, vėžiagyviai, žuvys – taip šis elementas keliauja mitybos grandine aukštyn, vis didindamas savo koncentraciją“, – pabrėžia  profesorė.

Pasak jos, dalis literatūros šaltinių mini dioksinus, ftalatus, kitas toksiškas medžiagas, kurių šiose nuotekose taip pat gali būti. Tačiau jų didesni kiekiai susidaro tada, kada popierius yra balinamas. Kaip balikliai gali būti naudojami chloro junginiai, gali būti ir kitos mažiau aplinkai kenksmingos medžiagos.

„Manau, jog įmonė, jei nori būti sąžininga, turėtų informuoti, kokios tiksliai cheminės medžiagos yra naudojamos, juk naudojamų medžiagų apskaita įmonėse yra privaloma. Tai tikrai visiems pagreitintų darbą ir padėtų išspręsti problemas. Apibendrinant galima pasakyti, jog popieriaus ir kartono gamyba yra viena taršiausių pramonės šakų, taršios yra nuotekos, kurios prieš patenkant į paviršinius vandenis, turi būti valomos“, – pažymi R. Ustinavičienė.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: