Lietuvos mokslininkų sukurta biotechnologija leis kovoti su oro užterštumu

Gamyba ir ekologija – suderinama? Niekam ne paslaptis, kad čia naudojami tirpikliai, dažai, skiedikliai, išskiria galybę teršalų, kurie, patekę į aplinką, neigiamai veikia atmosferą ir klimato kaitą, kurios reikšmė Žemei, žmonijai ir jų ateičiai yra itin didelė bei neabejotina, rašoma pranešime spaudai.

Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis pristatė dar tobulesnę biotechnologiją, padėsiančią reguliuoti teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią problemą – švelninti klimato kaitą.

„Organiniai teršalai: acetonas, butanolis ir t. t. – visa eilė tirpiklių, kurie naudojami ruošti dažams. Tirpikliai labai greitai garuoja ir atsiranda dujiniai teršalai. Kadangi gamyklose darbų apimtys yra didelės, neigiama įtaka aplinkai taipogi labai pastebima“, – naujosios biotechnologijos, šį rudenį gavusios Europos patentą, svarbą aiškina P. Baltrėnas,.

Kaip teigia P. Baltrėnas, naujasis išradimas unikalus ir savo drėkinimo sistema. Įprastuose biofiltruose įkrova drėkinama vandens purkštukais. Drėgmė būtina mikroorganizmų aktyvumui įkrovoje užtikrinti. Tuo tarpu sukurtame įrenginyje plokštelių drėkinimui pritaikytas fizikinis reiškinys – kapiliarinis efektas. Dėl šio efekto dalinai į vandenį panardintos plokštelės drėkinamos tolygiai, nenaudojant elektros energijos. ­Tai yra kokybiškai tobulas drėkinimas, kuriam nereikia jokių energetinių sąnaudų, jis pasižymi paprastu aptarnavimu.