Viešoje erdvėje vis pasirodant pranešimams apie nedidelių nusikalstamai veikiančių asmenų grupuočių įkuriamus nelegalius sąvartynus, viena didžiausių šalyje pramonės atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“ atkreipia dėmesį į tai, kad priduodant atliekas labai svarbu įsitikinti, ar subjektas, iš kurio užsakoma atliekų tvarkymo paslauga, yra registruotas ir turi leidimą vykdyti atliekų tvarkymo veiklą.

Priešingu atveju, už atliekų tvarkymą bus sumokama du kartus: gyventojas susimokės tiesiogiai už nelegaliai ir dėl to netinkamai suteiktą paslaugą, o vėliau per mokesčius sumokėsime visi, savivaldybei organizuojant bešeimininkėmis atliekomis užterštų teritorijų tvarkymo darbus.

„Balandis – ne tik švaros mėnuo, bet ir nelegalių atliekų surinkėjų klestėjimo metas. Gyventojams po žiemos aktyviau tvarkantis savo aplinką, internetinėje erdvėje padaugėja skelbimų, kuriuose žadama atliekas surinkti ir išvežti sutvarkymui „pigiau“, nei tai daro kiti. Labai didelė tikimybė, kad tokie atliekų surinkėjai nėra atliekų tvarkytojai, o tiesiog greito uždarbio siekiantys ir atsakomybės už savo veiksmus vengiantys atliekų „nelegalai“.

Jų veikimo schema labai paprasta: surinkę atliekas iš gyventojų, jie jas slapčia išpila atokiose vietose gamtoje – ten, kur jiems atrodo saugu ir patogu. Tokiu atveju žmogus už atliekų tvarkymą sumoka du kartus – iš savo kišenės nelegaliam atliekų surinkėjui, o vėliau, per savo ir visų sumokamus mokesčius, už bešeimininkių atliekų sutvarkymą, kurį organizuoja savivaldybė“, – sako „Žalvario“ plėtros direktorius Paulius Repšys.

Pasak bendrovės atstovo, kita aktyvi kategorija teršėjų – tai nedideli automobilių servisai, kurie tvarkydami transporto priemones, savo garaže ar teritorijoje aplink jį kaupia automobilines atliekas, kuriomis vėliau, nenorėdami mokėti už atliekų pridavimą ir sutvarkymą, atsikrato gamtoje.

Bešeimininkėmis atliekomis užteršta teritorija gali būti nedidelė nuo pavienių atliekų pakelėse iki 2 ha ar didesnio ploto nelegalaus atliekų sąvartyno atokesnėje ir ne itin tankiai apgyvendintoje vietovėje. Suradus tokias teritorijas, apie jas pranešama savivaldybėms, kurios rengia viešuosius konkursus užterštų teritorijų sutvarkymui ir samdo atliekų tvarkytojus, turinčius teisę tvarkyti šias atliekas, kaip numatyta Atliekų tvarkymo įstatyme.

„Per pastaruosius dvejus metus vien mes sutvarkėme beveik 850 tonų bešeimininkių atliekų ir tai skirtingų savivaldybių gyventojams per jų sumokamus mokesčius kainavo 150 tūkst. eurų. Bešeimininkes atliekas Lietuvoje tvarko daugelis Atliekų tvarkytojų valstybės registre registruotų atliekų tvarkymo įmonių, todėl bent panašiai vertinant jų apimtis, tvarkant bešeimininkes atliekas, gautųsi reikšminga suma, kurią Lietuvos savivaldybės būtų galėjusios skirti savo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui, socialinėms ar infrastruktūros reikmėms“, – teigia P. Repšys.

Dažniausiai bešeimininkėmis atliekomis tampa padangos, automobilių plastikinės detalės, statybinės ir namų remonto, didelių gabaritų atliekos, taip pat tokios pavojingosios atliekos kaip šiferis, dienos šviesos lempos ir panašiai.

2022-2023 metais bešeimininkėmis tapusias atliekas „Žalvaris“ surinko ir sutvarkė 10-yje savivaldybių. Per šį laikotarpį didžiausi surinkti bešeimininkių atliekų kiekiai buvo Ignalinos rajone – 113 tonų, ir Klaipėdos rajone – 43 tonos bešeimininkių padangų, Švenčionių rajone – 113 tonų didelių gabaritų atliekų, Jurbarko savivaldybėje – 8 tonos automobilinių plastikų, Valstybinių miškų urėdijos prižiūrimose teritorijose – 6 tonos šiferio.

Kad atliekos netaptų bešeimininkėmis

„Žalvario“ atstovas pataria į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint legaliai priduoti turimas atliekas, kad šios ateityje netaptų mūsų visų tvarkomomis bešeimininkėmis atliekomis:

• Pristatyti atliekas į savivaldybėje veikiančią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Už vienų atliekų pridavimą gyventojas turės sumokėti atliekos sutvarkymo-pridavimo mokestį, kitų atliekų pridavimas yra nemokamas. Pavyzdžiui, vieną kartą per metus gyventojui tokioje aikštelėje nemokamai galima palikti naudotų padangų komplektą.
• Nesant galimybės pačiam atvežti turimų atliekų į jų surinkimo vietą, kreiptis į žinomą atliekų tvarkytoją ir užsisakyti atliekų tvarkymo paslaugą.
• Renkantis paslaugos teikėją labai svarbu įvertinti informaciją apie jį – ar tai juridinis asmuo, ar jis yra registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre (atvr.aplinka.lt ), ar apie savo veiklą jis skelbia įmonės interneto svetainėje ir pan.
• Užsisakius atliekų išvežimo ir sutvarkymo paslaugą ir atsiskaitant už ją, būtina paprašyti pinigų priėmimo kvito arba sąskaitos. Tai taip pat padeda įsitikinti paslaugos teikėjo vykdomos veiklos legalumu.
• Kreipiantis dėl atliekų išvežimo paslaugos pagal skelbimą skelbimų portale, būtina kritiškai įvertinti paslaugos teikėjo siūlomą kainą. Pažymėtina, kad skelbiama ženkliai mažesnė atliekų tvarkymo kaina, nei siūlo žinomi atliekų tvarkytojai, gali reikšti tai, kad atliekų išvežimo paslaugą pagal skelbimus teikiantis asmuo atliekų tvarkymo veiklos nevykdo.