Šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės be išmanaus telefono, darbo – be kompiuterio ir poilsio be elektroninės knygos ar TV ekrano. Visi šie prietaisai labai palengvina mūsų gyvenimą ir paspartina darbą, tačiau optometrininkai įspėja – jie visi skleidžia nematomą, bet mūsų regai labai pavojingą mėlynąją šviesą. Jos poveikis ilgainiui gali sukelti rimtų regos problemų ir negrįžtamų pasekmių. Tad ką daryti – kaip nuo šios šviesos apsisaugoti ir kaip išvengti akių ligų?
Tyrimai rodo*, kad kone kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas turi regėjimo sutrikimų. Tūkstančiai žmonių Lietuvoje kasmet susiduria su silpstančiomis akimis vien dėl to, jog netinkamai jas prižiūri darbo metu. Šiandien vis dažniau išgirstame terminą – kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome),
kuriam būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Tai dar vadinama šio amžiaus profesine liga, kuri būdinga milijonams žmonių visame pasaulyje. Viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių šiuos negalavimus – mėlynoji šviesa.
„Mažai kas žino, tačiau mėlynoji ekranų skleidžiama šviesa yra net pavojingesnė mūsų regai nei ultravioletiniai spinduliai, kadangi jos skleidžiamos bangos yra ilgesnės ir skvarbesnės: mėlynoji šviesa patenka į akies vidų kur kas giliau. Už jos slypi daug pavojų: akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai ir vis sparčiau prastėjanti rega – tai tik keletas jų. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Ilgainiui tai paskatina įvairias akių ligas“ – teigia optikų tinklo „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.
Mėlynosios šviesos poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį nesunku supainioti su nuovargiu. Akys, veikiamos mėlynosios šviesos, greitai pavargsta, todėl pradeda skaudėti galvą, didėja mieguistumas, jaučiama įtampa. Dirbantys žmonės dažnai šiuos sindromus painioja su įprastu nuovargiu nuo didelio darbo krūvio, todėl realios žalos neįvertina laiku.
Regėjimo sutrikimai – ateities darbuotojų sveikatos rykštė
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė teigia, kad šias laikais akių sveikata darbe yra per mažai vertinama.
„Kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje pastaruoju metu mes vis dažniau kalbame ne tik apie darbą su pavojingomis medžiagomis, dideliame aukštyje, bet ir paprasčiausiai dirbant kompiuteriu. Juk būtent nuolatinė nugaros įtampa, kaklo, riešų skausmas ir galiausiai – sutrikęs regėjimas – tai ateities darbuotojų sveikatos ligos. Tačiau darbuotojai nėra linkę rūpintis savo rega, nes pasekmių sveikatai mes greitai nepajuntame. Nukritus ir susilaužius ranką pasekmes pamatome iškart, o mėlynoji šviesa akis žaloja pamažu, todėl į patarimus dažnai numojama ranka“, – tikina specialistė.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė priduria, kad svarbu atsižvelgti ir į aplinką, kurioje dirbame. Patariama, kad kompiuterio ekranas nuo akių būtų nutolęs bent 40 cm. Sėdint arčiau akys labiau įsitempia, todėl jų raumenys pavargsta. Svarbu ir tinkama kėdė, turinti atramą nugarai, bei stalas, kurio aukštį būtų galima reguliuoti. Nemažiau svarbus ir apšvietimas – patalpoje, kur dirbate, neturėtų būti didelio kontrasto tarp ekrano šviesos ir aplinkos, t. y. nereikėtų dirbti tamsioje patalpoje. Dirbant žiūrėti į monitorių reikėtų maždaug 20 laipsnių žemyn, taip akių plyšys mažiau atsiveria, todėl akys netenka mažiau drėgmės.
Kaip padėti savo akims darbe?
Pirmiausiai, reikia labai gerai suvokti, jog tik mes patys kontroliuojame mėlynosios šviesios kiekį ir sąveiką su mūsų akimis. „Vision Express“ optometrininkė dalinasi trimis būdais, kaip tai padaryti.
Akių mankšta
Akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, mažina akių įtampą. Jie ne tik padeda išsaugoti sveikas akis, bet ir gali pagerinti susilpnėjusį regėjimą.
„Akių pratimus patariama atlikti trumpai (kiekvieną pratimą po keletą kartų), bet dažnai (tris ar keturis kartus per dieną). Vienas iš jų – akių atpalaidavimas. Stipriai užsimerkite, pabūkite 3-5 sekundes ir vėl atsimerkite. Šis pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką. Kitas būdas – patrinkite delnus vieną į kitą, kad pajustumėte šilumą. Pridėkite juos prie akių taip, kad akies obuolys atsidurtų maždaug delno viduryje. Alkūnėmis pasiremkite į kelius arba stalą ir ramiai pabūkite tamsoje bent kelias minutes“, – sako specialistė.
Dar vienas svarbus dalykas – nepamirškite mirksėti. Mirksint ašaros sudrėkina akies paviršių, todėl akys ne taip greitai sausėja. Normaliai žmogus mirksi apie 15 kartų per minutę, tačiau dirbant kompiuteriu į ekraną žiūrime įtemptai, todėl mirksima kelis kartus rečiau, taip ašarų gaminasi ir išsiskiria mažiau.
Laiko, praleidžiamo prie mėlynųjų ekranų, ribojimas
Taip pat labai svarbu riboti laiką, kurį be pertraukos praleidžiame prie kompiuterio ekrano. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip valandą.
„Oftalmologai pataria kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, kurios metu reiktų žiūrėti į toliau esančius objektus. Galite nusistatyti laikmatį ar priminimą, kuris atkreiptų dėmesį, kuomet metas akių poilsiui. Taip pat patariama bent trumpam išeiti į lauką, kad akys gautų ne tik dirbtinės, bet ir natūralios šviesos, taip akies raumenys greičiau atsipalaiduoja“, – tikina „Vision Express“ atstovė.
Anot B. Kuftin, jei jaučiate akių sausumo simptomus, galite naudoti ir dirbtines ašaras, kurios skirtos papildomai sudrėkinti akies paviršių.
Apsauginė danga
Visai atsisakyti kompiuterių ir mobiliųjų telefonų šiandien tampa nebeįmanoma, tačiau apsaugoti jas – visai nesunku. Ypač tiems, kurie nešioja korekcinius akinius – tereikia pasirūpinti specialia apsaugine danga, kuri yra tarsi apsauginis šydas nuo mėlynosios šviesos.
„Visiems, kurie kasdien prie kompiuterio ekrano praleidžia daugiau nei dvi valandas per parą, oftalmologai pataria dėvėti specialius akinius, kurie padės išvengti galimų regėjimo problemų. Net jeigu ir nenešiojate korekcinių akinių, galite dirbdami kompiuteriu nešioti akinius be dioptrijų, bet su specialia apsaugine danga – taip padėsite savo akims išvengti įtampos, mažinsime nuovargį“, – pataria specialistė.
Galiausiai, reikia nepamiršti, kad šiais laikais pavojingiausi sveikatai dalykai yra nepastebimi iš karto, kartais gali prireikti dešimt ar net daugiau metų, kol pastebėsime žalą regai. Todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrintis regėjimą, net jeigu ir nejaučiate esminių problemų ar pokyčių.
*„Spinter tyrimų“ duomenys. Reprezentatyvaus tyrimo metu apklausti 1010 visos Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Lokacija – visa Lietuvos teritorija (65 atrankiniai taškai). Tyrimo data: š. m. rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia.
