D. Žalimas: Lietuvos rinkimų sistema sunkiai dera su Konstitucijos logika (38)

Dainius Žalimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Dainius Žalimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Rinkimų sistemos pasirinkimo problematika, piliečių dalyvavimo įstatymų leidyboje svarba, žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas, teisėkūros standartai šiandieninėje Lenkijoje, Katalonijos (Ispanija) regiono parlamento narių kalinimo teisėtumas– tai tik kelios temos, kurias Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame kongrese nagrinės konstitucinių teismų teisėjai ir teisės mokslininkai iš daugiau kaip 25 valstybių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas drauge su Rėgensburgo universiteto (Vokietija) profesoriumi Raineriu Arnoldu spalio 4–5 dienomis Vilniuje surengs XXII tarptautinį Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresą „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, šis kongresas unikalus visų pirma dėl to, kad jame praktiškai, remiantis konkrečiais pavyzdžiais nagrinėjamos šių dienų Europos aktualijos.

„Viena aktualių temų – problemos, kylančios įvairiose šalyse dėl nustatytų abejotinų rinkimų sistemų. Konkretus pavyzdys – Lietuva. Mūsų mišrioji rinkimų sistema kelia abejonių, sakyčiau, ji net sunkiai dera su Konstitucijos logika. Viena vertus, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, Seimas turi diskreciją pasirinkti rinkimų sistemą. Kita vertus, kaip taip pat ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Seimo nario – visos Tautos atstovo statusas reiškia, kad Seimo narys negali atstovauti kuriai nors teritorinei bendruomenei ar rinkimų apygardai, o privalo atstovauti visai Tautai. Taigi akivaizdu, kad praktikoje vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai tampa rinkimų sistemos įkaitais, susidurdami su priešprieša tarp konstitucinės parlamentaro priedermės atstovauti visai Tautai ir būtinybės ginti teritorinių bendruomenių ar apygardos rinkėjų interesus. Kitaip tariant, kone pusė Seimo narių susiduria su rizika pažeisti priesaiką, kai, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą teikia siūlymus ar yra prašomi tarpininkauti dėl finansavimo jų apygardoje esantiems objektams skyrimo ar padidinimo“, – sako Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Proporcinė rinkimų sistema, D. Žalimo teigimu, geriau atitiktų pliuralistinės demokratijos sampratą, teisingiau atspindėtų visuomenės nuotaikas ir išspręstų daugelį dabar rinkimų praktikoje kylančių problemų.

„Manau, metas būtų pripažinti tai, kas akivaizdu: atsisakius rinkimų vienmandatėse apygardose, palikus vien proporcinę rinkimų į Seimą sistemą ir teisę atiduoti pirmumo balsus, visi Seimo nariai būtų renkami visų Lietuvos piliečių, kad ir kur jie gyventų, ir visų rinkėjų balsai būtų vienodai svarbūs. Dabar, balsuojant apygardose, nelaimėjusį kandidatą parėmusių rinkėjų balsai faktiškai dingsta, jiems, galima sakyti, neatstovaujama. Taigi proporcinė rinkimų sistema, mano manymu, būtų logiškiausia, labiausiai atitinkanti Seimo narių, kaip visos Tautos atstovų, statusą ir savaime pašalintų vieną iš galimų Seimo narių interesų konfliktų. Be to, neliktų mažo rinkėjų aktyvumo problemos pakartotiniuose Seimo rinkimuose atsilaisvinus Seimo nario vietai, dabar nesiekiančio net 20 procentų, nereikėtų steigti ir rinkimų apygardų vien užsienyje gyvenantiems lietuviams“, – sako D. Žalimas.

Galiausiai proporcinę rinkimų sistemą, kaip geresnę, užtikrinančią sąžiningesnius rinkimus, rekomenduoja ir Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), tokia sistema įtvirtinta daugelyje Europos šalių arba prie tokios jos pereina.

Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresai, rengiami profesoriaus R. Arnoldo iniciatyva, pasižymi unikaliu formatu. Dvidešimt antrą kartą vyksiančio kongreso esmė – ne pristatyti skirtingų šalių konstitucinių teismų jurisprudenciją ir teisės mokslininkų įžvalgas, bet iškelti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų, pasitikrinti siūlomų sprendimų pagrįstumą.

Vilniuje vyksiančiame XXII tarptautiniame Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongrese „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“ dalyvaus beveik devyniasdešimt konstitucinių teismų teisėjų ir konstitucinės teisės mokslininkų iš Belgijos, Brazilijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kroatijos, Kosovo, Lenkijos, Liuksemburgo, Moldovos, Peru, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Sakartvelo, Slovakijos, Slovėnijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių. Tai didžiausias Konstitucinio Teismo organizuojamas tarptautinis renginys po 2017 metų, kuriais taip pat Vilniuje buvo surengtas Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas, jame dalyvavo daugiau kaip 400 atstovų iš 91-os įvairių pasaulio valstybių konstitucinės justicijos institucijos.

XXII tarptautinis Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresas 2019 m. spalio 4–5 d. vyks Vilniuje, Arkangelo konferencijų ir meno centre.

Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: