Penktadienis, 15 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video)

Ingė Lukšaitė, www.alkas.lt
2019 09 29 16:04
2
0
SHARES
Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.
Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Dabar, kai globalizmas (dažniausiai suvokiamas kaip kosmopolitizmas, nutautėjimas) mūsų viešojoje erdvėje tampa doktrina, o lietuvių kalbos vartojimui jau keliama alternatyva – vis plačiau plečiasi anglų kalbos vartojimas, verta suvokti, kad artėjame prie kryžkelės ir prisiminti mūsų istoriją. Ypač tuos, kurie prieš daugelį šimtmečių ėmėsi savo darbu palaikyti iškeltą XVI a. gimtųjų kalbų vertės idėją ir ją pritaikyti Lietuvos gyvenime. O juk senojoje Lietuvos valstybėje nebuvo tradicijos raštui vartoti lietuvių kalbą. Kalba gyveno ir plėtojosi sakytinės kalbos pavidalu, bet visoje Europoje daugelyje šalių net ir negausių tautų žemėse gimtosios kalbos jau turėjo įgijusios rašto kalbos formas, kito ir turtėjo religinės, intelektualiosios kalbos klodais.

XVI a. reformacija Europos mastu iškėlė gimtųjų kalbų vertės klausimą, atvėrė galimybes plačiau jas vartoti raštui, religinės veiklos sferose. Lietuvoje išaugo asmenybės ir susidarė tylių, darbščių raštijos darbuotojų grupės, kurios visą savo gyvenimą paskyrė, kad kalba išeitų tik iš sakytinės kalbos barų, kad ji taptų pilnaverte, Naujųjų laikų poreikius atliepiančia, kad ji pajėgtų gyvuoti visose gyvenimo sferoje. Asmenybės, kurios suvokė laiko esminį iššūkį ir visas jėgas skyrė valstybės, visuomenės modernizavimui ir lietuvių kalbos vartojimo ribų plėtimui,  vertos mūsų atminimo, padėkos ir pagarbos ženklo. Tokio paminklo „Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams“ kūrimą ir statybą Vilniaus reformatų skvere inicijavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. 2017 m. draugija kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga, pritariant Vilniaus miesto savivaldybei, paskelbė konkursą paminklui. Pirmą vietą laimėjo D. Matulaitės ir J. Balkevičiaus paminklo projektas.

Dr. Ingė Lukšaitė | reformacija.lt nuotr.
Dr. Ingė Lukšaitė | reformacija.lt nuotr.

Paminklas yra skirtas dešimčiai žymiausių Reformacijos pradininkų Lietuvoje ir lietuvių raštijos kūrėjų: Stanislovui Rapolioniui, Abraomui Kulviečiui, Mikalojams Radviloms Juodajam ir Rudajam, Martynui Mažvydui, Baltramiejui Vilentui, Jonui Bretkūnui, Andriui Volanui, Merkeliui Petkevičiui ir Jokūbui Morkūnui. Jie įkūnija kultūrinės veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Prūsijos Kunigaikštystės jungtį, stiprų pasiryžimą visas jėgas skirti Lietuvos valstybės savarankumui, intelektualinio gyvenimo ir lietuvių kalbos turtinimui. Šiame būryje yra po lygiai dirbusių Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje, pasauliečių ir dvasininkų, liuteronų ir reformatų.

Paminklui vieta yra parinkta pradėtame tvarkyti Reformatų skvere prieš Vilniaus reformatų bažnyčią.

Paminklas Reformatų skvere | Vilnius.lt nuotr.
Paminklas Reformatų skvere | Vilnius.lt nuotr.
Paminklas Reformatų skvere | Vilnius.lt nuotr.
Paminklas Reformatų skvere | Vilnius.lt nuotr.

Reformatų skveras yra miesto plotelis šiuo metu daugiausia turtingą Reformacijos istoriją Lietuvoje ir Vilniuje menanti vieta, nors ir stipriai apgriauta. Reformatų skvero vietoje nuo XVI a. antrosios pusės buvo Vilniaus evangelikų kapinės, o kai 1640 m. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia buvo ištremta iš Vilniaus miesto, ji įsikūrė už miesto sienos dabartinio Reformatų skvero teritorijoje. Iš 2018 m. archeologinių kasinėjimų sužinojome, kad pirmoji už miesto pastatytoji buvo medinukė (atkastas jos pamatų kampas). Amžiams slenkant bažnyčią reikėjo perstatyti, keitėsi jos vieta sklype, ilgainiui iškilo sinodo ir konsistorijos – visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų bažnyčios administracijos – institucijų pastatai. Sinodo pastatas yra išlikęs, o konsistorijos pamatus atkasė pernai archeologai. Tad šis miesto sklypas vertas pažymėti tokiu atminties ženklu, kuris sutelktų mūsų požiūrį į pačią Reformaciją Lietuvoje, į tai, ką svarbiausia ji mums paliko, kas tebėra įaugę į mūsų gyvenimą.

Šiuo metu verda skirtingų požiūrių į paminklus susidūrimai. Kyla priešpriešos – skirtingų požiūrių į lietuvių kultūrą, jos ateitį – bangos. Atrodytų, kad dabar nepalankus metas atsiminti mūsų kultūros žymiausius asmenis. Bet kai perkeliaujame mintyse mūsų istorijos šimtmečius, kyla klausimas, o kada buvo tas tinkamas metas? Skirtingi požiūriai – mūsų išgyventos istorijos, skirtingų kultūrinės atminties pavidalų atspindžiai ir, manau, jie lydės mus ilgai. Mes iki šiol neturime deramų atminties ženklų tiems, kurių veikla padėjo mums išlikti per šimtmečius. Dabar dar galime rasti jėgų ir padėkoti tiems, kurie prieš daugelį šimtmečių daug kuo prisidėjo, kad būtų išlaikytas Lietuvos valstybės savarankiškumas, kad Lietuva modernėtų ir kad lietuvių kalba turtėdama išlaikytų tęstinumą. Laikas padėkoti tiems, kurių darbai atgulė į mūsų kultūros pamatus.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija kviečia visus, neabejingus iškilioms mūsų kultūros asmenybėms, prisidėti lėšomis prie paminklo statybos. Paminklas turėtų būti baigtas 2020 m.

Paminklo statybai renkamų lėšų sąskaitos numeris SEB banke LT69 7044 0600 0090 8619.

skr1-2skr2-3

2019 m. rugsėjo 29 d.

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video)
  2. Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
  3. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  4. D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  5. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  6. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  7. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  8. J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  10. J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
  11. 9-ojoje Lietuvių terminologijos konferencijoje – dėmesys kalbos technologijoms
  12. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  13. I. Lukšaitė. Mūsų kelias: kultūros patirtis, atmintis ir naujos sąsajos
  14. Bus pristatyta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“
  15. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
  16. V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video)
  17. D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba
  18. O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti
  19. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  20. V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
  21. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  22. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  23. Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida?
  24. „TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus
  25. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  26. Rengiama diskusija apie Reformatų skverą Vilniuje
  27. Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai
  28. Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270
  29. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
  30. Prašoma atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą

Comments 2

  1. Rimgaudas says:
    1 m. ago

    Tuo ir vertingi Reformatoriai, kad stengėsi, jog lietuvių kalba išeitų iš sakytinės kalbos ribų. Važiavau pažintinėje ekskursijoje po Mažąją Lietuvą prie Nemuno. panemune, reformatorių bažnyčias, klausiausi apie jų evangelinį darbą, puoselėjant lietuvių kalbą. Girdėjau, kaip iš prūsų lietuvininkų sklido šviesa su pagalba Didžiajai Lietuvai, mušantis vėliau su katalikų bažnyčios mokymo lietuviais. Mat, skirtingai nuo katalikų pastangų, kur buvo skleidžiama, jog Dievas supranta tik lenkiškai (K. Garšva), reformatoriai mokė, jog į Dievą reikia melstis gimtąja kalba.
    Tai, kad iki tol turėjome tik sakytinę kalbą, nėra teisinga, nes turėjome runas ir mokyklas jomis rašyti bei skaityti (pvz., Skaitulė prie Maleckažemio).
    Nėra įvertintos senesnės už netolimą praeitį hetitų runos, kuriomis lietuviškai buvo rašoma toli prieš mums pareinant į dabartines geografines platumas. Lietuviai savo runomis (hieroglifai) rašė būdami ne tik kad mažojoje Azijoje, bet ir prie Nilo paliktose kapavietėse, ant sfinksų. Pavyzdžiui, Tutanchamono auksinio sarkofago šone hetitų runomis yra išrašyta, jog valdovas buvo Aistusas Kijopsas (J. Šeimys), o ant veido paženklintas užrašas Aisa (S. Sinkus). O iš aisčių susidariusių tautų kalbos tėra artimesni arba tolimesni mums kalbos dialektai (V. Toporovas). Runinį raštą, išeitų, turėjome visą laiką, naudojome jį ir kaip slaptaraštį. nors aisčių (baltų) tautų užkariautojams patogiau sakyti, jog savo rašto pas mus nebuvo, skaityti nemokėjome ir tik jie nešė į “beraštę” mūsų tautą mokslo šviesą.
    Tai, kad kalbos ir istorijos tyrėjams paminklą jau statome, yra svarbus laiptas – ačiū už tai Lietuvos Reformacijos ir kultūros draugijai. Antrasis ratas paminkle lietuvių istorijos ir kalbos tyrėjams, įskaitant svetimas šalis, manau, bus pastatytas po devyniasdešimties metų.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    1 m. ago

    Žinote, kas maloniai nustebino? – „Dviračio žinios” ėmėsi lietuvių kalbos saugojimo.
    Neseniai kažkokios popsiukės „šiuolaikišką” kalbą demonstravo, šiandien – seno seimūno beprasmių sakinių srautą, tarpusavyje nesusijusių žodžių kratinį…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

2021 01 04
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

2020 12 30
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
6
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
4
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

by Kristina Aleknaitė
2021 01 06
4
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

Kalbininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Jonas Palionis | Asmeninė nuotr. Būna susitikimų, po kurių mintys tarsi...

Skaityti toliau

R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 04
2
R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

Prieš kurdamas paminklą Lietuvos laisvės kovotojui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui, o tai buvo maždaug prieš dešimtį metų, pirmiausiai norėjau pamatyti tą vietą,...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • A apie Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Žiemiškos sąlygos – nauji pavojai darbo vietose
  • Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas
  • Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • „Iš savo varpinės“: T. Čyvas: Kaip spec. tarnybos „protą knisą“

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3555; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2165; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1731; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1555; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1332; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1214; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • A apie Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Paukščiams reikia mūsų pagalbos (nuotraukos, video)
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  • Žemyna apie V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  • Našlaitis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  • Žemyna apie Vilniuje vyks seminaras „Užgavėnės. Personažai ir kaukės mūsų kultūroje“ (dienotvarkė)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Saulius Lampickas | Bangos Vaicekauskienės nuotr.

Ištautinimo traukinin spraudžiasi ne visi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai