Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video)

Ingė Lukšaitė, www.alkas.lt
2019-09-29 16:04:30
2
Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.
Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Dabar, kai globalizmas (dažniausiai suvokiamas kaip kosmopolitizmas, nutautėjimas) mūsų viešojoje erdvėje tampa doktrina, o lietuvių kalbos vartojimui jau keliama alternatyva – vis plačiau plečiasi anglų kalbos vartojimas, verta suvokti, kad artėjame prie kryžkelės ir prisiminti mūsų istoriją. Ypač tuos, kurie prieš daugelį šimtmečių ėmėsi savo darbu palaikyti iškeltą XVI a. gimtųjų kalbų vertės idėją ir ją pritaikyti Lietuvos gyvenime. O juk senojoje Lietuvos valstybėje nebuvo tradicijos raštui vartoti lietuvių kalbą. Kalba gyveno ir plėtojosi sakytinės kalbos pavidalu, bet visoje Europoje daugelyje šalių net ir negausių tautų žemėse gimtosios kalbos jau turėjo įgijusios rašto kalbos formas, kito ir turtėjo religinės, intelektualiosios kalbos klodais.

XVI a. reformacija Europos mastu iškėlė gimtųjų kalbų vertės klausimą, atvėrė galimybes plačiau jas vartoti raštui, religinės veiklos sferose. Lietuvoje išaugo asmenybės ir susidarė tylių, darbščių raštijos darbuotojų grupės, kurios visą savo gyvenimą paskyrė, kad kalba išeitų tik iš sakytinės kalbos barų, kad ji taptų pilnaverte, Naujųjų laikų poreikius atliepiančia, kad ji pajėgtų gyvuoti visose gyvenimo sferoje. Asmenybės, kurios suvokė laiko esminį iššūkį ir visas jėgas skyrė valstybės, visuomenės modernizavimui ir lietuvių kalbos vartojimo ribų plėtimui,  vertos mūsų atminimo, padėkos ir pagarbos ženklo. Tokio paminklo „Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams“ kūrimą ir statybą Vilniaus reformatų skvere inicijavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. 2017 m. draugija kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga, pritariant Vilniaus miesto savivaldybei, paskelbė konkursą paminklui. Pirmą vietą laimėjo D. Matulaitės ir J. Balkevičiaus paminklo projektas.

Dr. Ingė Lukšaitė | reformacija.lt nuotr.
Dr. Ingė Lukšaitė | reformacija.lt nuotr.

Paminklas yra skirtas dešimčiai žymiausių Reformacijos pradininkų Lietuvoje ir lietuvių raštijos kūrėjų: Stanislovui Rapolioniui, Abraomui Kulviečiui, Mikalojams Radviloms Juodajam ir Rudajam, Martynui Mažvydui, Baltramiejui Vilentui, Jonui Bretkūnui, Andriui Volanui, Merkeliui Petkevičiui ir Jokūbui Morkūnui. Jie įkūnija kultūrinės veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Prūsijos Kunigaikštystės jungtį, stiprų pasiryžimą visas jėgas skirti Lietuvos valstybės savarankumui, intelektualinio gyvenimo ir lietuvių kalbos turtinimui. Šiame būryje yra po lygiai dirbusių Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje, pasauliečių ir dvasininkų, liuteronų ir reformatų.

Paminklui vieta yra parinkta pradėtame tvarkyti Reformatų skvere prieš Vilniaus reformatų bažnyčią.

Paminklas Reformatų skvere | Vilnius.lt nuotr.
Paminklas Reformatų skvere | Vilnius.lt nuotr.
Paminklas Reformatų skvere | Vilnius.lt nuotr.
Paminklas Reformatų skvere | Vilnius.lt nuotr.

Reformatų skveras yra miesto plotelis šiuo metu daugiausia turtingą Reformacijos istoriją Lietuvoje ir Vilniuje menanti vieta, nors ir stipriai apgriauta. Reformatų skvero vietoje nuo XVI a. antrosios pusės buvo Vilniaus evangelikų kapinės, o kai 1640 m. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia buvo ištremta iš Vilniaus miesto, ji įsikūrė už miesto sienos dabartinio Reformatų skvero teritorijoje. Iš 2018 m. archeologinių kasinėjimų sužinojome, kad pirmoji už miesto pastatytoji buvo medinukė (atkastas jos pamatų kampas). Amžiams slenkant bažnyčią reikėjo perstatyti, keitėsi jos vieta sklype, ilgainiui iškilo sinodo ir konsistorijos – visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų bažnyčios administracijos – institucijų pastatai. Sinodo pastatas yra išlikęs, o konsistorijos pamatus atkasė pernai archeologai. Tad šis miesto sklypas vertas pažymėti tokiu atminties ženklu, kuris sutelktų mūsų požiūrį į pačią Reformaciją Lietuvoje, į tai, ką svarbiausia ji mums paliko, kas tebėra įaugę į mūsų gyvenimą.

Šiuo metu verda skirtingų požiūrių į paminklus susidūrimai. Kyla priešpriešos – skirtingų požiūrių į lietuvių kultūrą, jos ateitį – bangos. Atrodytų, kad dabar nepalankus metas atsiminti mūsų kultūros žymiausius asmenis. Bet kai perkeliaujame mintyse mūsų istorijos šimtmečius, kyla klausimas, o kada buvo tas tinkamas metas? Skirtingi požiūriai – mūsų išgyventos istorijos, skirtingų kultūrinės atminties pavidalų atspindžiai ir, manau, jie lydės mus ilgai. Mes iki šiol neturime deramų atminties ženklų tiems, kurių veikla padėjo mums išlikti per šimtmečius. Dabar dar galime rasti jėgų ir padėkoti tiems, kurie prieš daugelį šimtmečių daug kuo prisidėjo, kad būtų išlaikytas Lietuvos valstybės savarankiškumas, kad Lietuva modernėtų ir kad lietuvių kalba turtėdama išlaikytų tęstinumą. Laikas padėkoti tiems, kurių darbai atgulė į mūsų kultūros pamatus.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija kviečia visus, neabejingus iškilioms mūsų kultūros asmenybėms, prisidėti lėšomis prie paminklo statybos. Paminklas turėtų būti baigtas 2020 m.

Paminklo statybai renkamų lėšų sąskaitos numeris SEB banke LT69 7044 0600 0090 8619.

skr1-2skr2-3

2019 m. rugsėjo 29 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video)
  2. Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
  3. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  4. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  5. D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  6. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  7. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  8. J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  10. J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
  11. 9-ojoje Lietuvių terminologijos konferencijoje – dėmesys kalbos technologijoms
  12. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  13. I. Lukšaitė. Mūsų kelias: kultūros patirtis, atmintis ir naujos sąsajos
  14. V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video)
  15. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    Tuo ir vertingi Reformatoriai, kad stengėsi, jog lietuvių kalba išeitų iš sakytinės kalbos ribų. Važiavau pažintinėje ekskursijoje po Mažąją Lietuvą prie Nemuno. panemune, reformatorių bažnyčias, klausiausi apie jų evangelinį darbą, puoselėjant lietuvių kalbą. Girdėjau, kaip iš prūsų lietuvininkų sklido šviesa su pagalba Didžiajai Lietuvai, mušantis vėliau su katalikų bažnyčios mokymo lietuviais. Mat, skirtingai nuo katalikų pastangų, kur buvo skleidžiama, jog Dievas supranta tik lenkiškai (K. Garšva), reformatoriai mokė, jog į Dievą reikia melstis gimtąja kalba.
    Tai, kad iki tol turėjome tik sakytinę kalbą, nėra teisinga, nes turėjome runas ir mokyklas jomis rašyti bei skaityti (pvz., Skaitulė prie Maleckažemio).
    Nėra įvertintos senesnės už netolimą praeitį hetitų runos, kuriomis lietuviškai buvo rašoma toli prieš mums pareinant į dabartines geografines platumas. Lietuviai savo runomis (hieroglifai) rašė būdami ne tik kad mažojoje Azijoje, bet ir prie Nilo paliktose kapavietėse, ant sfinksų. Pavyzdžiui, Tutanchamono auksinio sarkofago šone hetitų runomis yra išrašyta, jog valdovas buvo Aistusas Kijopsas (J. Šeimys), o ant veido paženklintas užrašas Aisa (S. Sinkus). O iš aisčių susidariusių tautų kalbos tėra artimesni arba tolimesni mums kalbos dialektai (V. Toporovas). Runinį raštą, išeitų, turėjome visą laiką, naudojome jį ir kaip slaptaraštį. nors aisčių (baltų) tautų užkariautojams patogiau sakyti, jog savo rašto pas mus nebuvo, skaityti nemokėjome ir tik jie nešė į “beraštę” mūsų tautą mokslo šviesą.
    Tai, kad kalbos ir istorijos tyrėjams paminklą jau statome, yra svarbus laiptas – ačiū už tai Lietuvos Reformacijos ir kultūros draugijai. Antrasis ratas paminkle lietuvių istorijos ir kalbos tyrėjams, įskaitant svetimas šalis, manau, bus pastatytas po devyniasdešimties metų.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    6 metai ago

    Žinote, kas maloniai nustebino? – „Dviračio žinios” ėmėsi lietuvių kalbos saugojimo.
    Neseniai kažkokios popsiukės „šiuolaikišką” kalbą demonstravo, šiandien – seno seimūno beprasmių sakinių srautą, tarpusavyje nesusijusių žodžių kratinį…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus
  • Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus
  • Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų
  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

21-oji S. Rapolionio premija – habil. dr. Kazimierui Garšvai už kovą dėl lietuvybės

2025 06 06

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Vėl dega :( apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Saulius Lampickas | Bangos Vaicekauskienės nuotr.

Ištautinimo traukinin spraudžiasi ne visi

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai