Galvosūkis: kada tinka kelti trispalvę, o kada vėliavą su Vyčiu? (10)

Trispalvė | lrp.lt.jpg

Trispalvė | lrp.lt.jpg

Prie visų įvažiavimų į sostinę atvykstančius pasitinka iš viso net 10 Vyčio vėliavų. Istorinė šalies vėliava plevėsuoja ir Lukiškių aikštėje, taip pat ją žadama iškelti ir Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelėje. Dauguma stebisi, kodėl Gedimino pilies bokšte vis dar iškelta šalies trispalvė.

Grupės „G&G Sindikatas“ lyderio Gabrieliaus Liaudansko-Svaro, žurnalisto, prodiuserio Edmundo Jakilaičio ir VšĮ „Mūsų vėliavos“ vadovo, Lietuvos istorinės vėliavos propaguotojo Deivido Rinkevičiaus idėjas apie tai, kada kelti Vyčio vėliavą, o kada trispalvę ir kuri vėliava jiems brangesnė pristato nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

 G. Liaudanskas-Svaras trispalvei jaučia stipresnius jausmus

„Trispalvė yra ta vėliava, su kuria kovojo partizanai, vyko Sąjūdžio mitingai, Baltijos kelias, Sausio 13-osios įvykiai ir kuriai pats esu davęs šaulio priesaiką. Su šia vėliava mano ryšys yra kur kas stipresnis nei su Vyčio vėliava, nes su ja užaugau, mačiau ją svarbiausiuose įvykiuose. Nors su šeima namuose turime abi vėliavas, tačiau švenčių metu teikiu prioritetą trispalvei“, – sako G. Liaudanskas-Svaras.

Jo teigimu, šalies gyventojai turėtų didžiuotis turėdami tiek valstybinę, tiek istorinę vėliavas.

„Lyginti trispalvę su herbine vėliava yra tas pats, kas lyginti krepšinį ir futbolą arba šaltibarščius ir bet kurią kitą sriubą. Jeigu žmogus mėgsta krepšinį, tai juk nereiškia, kad jis nebegali žiūrėti futbolo. Džiaugiuosi matydamas, kad trispalvė ir istorinė Vyčio vėliava šiandien turi savo vietą Lietuvos istorijoje ir kasdienybėje, matome iškeltas abi vėliavas per valstybines šventes, prie pagrindinių institucijų, tad tarp jų jau nebėra ryškaus skirtumo“, – įsitikinęs atlikėjas.

 E. Jakilaičiui Vyčio vėliava siejasi su tvirtybe

E. Jakilaitis pasakoja, kad nemažai keliaudamas po Lietuvą su LRT projektu „Nacionalinė ekspedicija“ pastebi, kad nuolat prie namų laikyti iškeltą vėliavą tampa vis populiariau. Anot jo, dažniau tenka matyti iškeltą Vyčio vėliavą.

„Nors keliaudamas po šalį prie namų matau daugiau iškeltų istorinių valstybės vėliavų nei valstybinių, tačiau abi jos yra vienodai svarbios, nes atspindi skirtingus istorinius etapus. Iškelti vėliavą visai mūsų šeimai yra savotiška maloni apeiga. Sunku paaiškinti, kada įvyko šis virsmas. Pamenu, kad trispalvę prie savo namų iškėlėme dar prieš 16 metų, antrą dieną po įsikraustymo. Prieš maždaug ketverius metus trispalvę pakeitėme į istorinę vėliavą su Vyčiu ir ji prie mūsų namų kaba nuolatos. Mūsų šeimai vėliava yra telkiantis, patriotinis simbolis – ir džiaugiuosi matydamas, kad vis daugiau Lietuvos žmonių galvoja taip pat“, – sako žurnalistas ir prodiuseris E. Jakilaitis.

Pasak jo, istorinė valstybės vėliava daug kam energetiškai stipresnė, nes Vytis asocijuojasi su valstybės gynėju, tvirtumo simboliu.

„Bet juk Nepriklausomybės kovos, Lietuvos savanorių ir reguliariosios kariuomenės kovos su bolševikais ir bermontininkais, Želigovskio kariuomene vyko po trispalve vėliava. Ji šiandien daug kam primena ir miško brolius. Tai būtent ta vėliava, kurią žmonės saugojo sovietinės okupacijos metais, su kuria daug kas sieja atgimimą, Sąjūdžio metus bei modernėjančią Lietuvą. Todėl negalima skirstyti, kuri vėliava yra brangesnė, jos abi turėtų turėti deramą vietą ne tik švenčių metu, bet ir kasdien“, – pasakoja žurnalistas ir prodiuseris.­

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vėliavos skiriasi teisiškai

VšĮ „Mūsų vėliavos“ vadovas ir Lietuvos istorinės vėliavos propaguotojas D. Rinkevičius aiškina, kad Vyčio simbolis pradėtas naudoti dar XI–XII amžiuje ir yra antra pagal senumą istorinė vėliava Europoje. Lietuvos valstybės istorinė vėliava į Lietuvos valstybės vėliavos įstatymą buvo įrašyta prieš 15 metų.

„Turime labai nedaug senojo palikimo šaltinių, todėl Vyčio vėliava išties labai primena šalies istoriją, o štai šalies trispalvė rodo valstybės modernėjimą. Jos abi yra tarsi viena vėliava, tautos kamienas, kurio negalima atskirti“, – sako D. Rinkevičius.

Jo teigimu, trispalvė yra įteisinta Konstitucijoje, todėl tai yra valstybinė vėliava, o istorinė, herbinė vėliava įteisinta Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme, todėl abi vėliavos ilgą laiką negalėjo būti naudojamos vienodai.

„Seimui išplėtus įstatymą istorinė vėliava labai daug kur pradėta naudoti su trispalve, lygiaverčiai. Ji iškelta ir prie valstybės pagrindinių institucijų: Seimo, Vyriausybės, teismų, prokuratūros, per valstybės šventes“, – aiškina pašnekovas.

Dar daugiau pilietiškumą palaikančių iniciatyvų – nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt. Tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.

Kategorijos: Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

10 komentarų

  1. Iš tiesų:

    Šiuolaikinėje Lietuvoje -panašiai ir prieškario laikais- pagrindinė valstybinė vėliava yra tik viena,t.y.Trispalvė,taip teigia Lietuvos Konstitucija.Taškas. O pagarbi Vyčio vėliava tai antraeilės reikšmės labai svarbus valstybės istorinis ženklas,kuris įteisintas tik įstatyme ,kuris yra ženkliai žemesnio rango negu Konstitucija.Tad, valstybės švenčių metu,įvairių renginių metu svarbiausia vietą turi užimti TRISPALVĖ.Apgailėtina tai,kad Prezidentūros rūmuose pirmaeilę /aukščiausiai/ vietą užima Vyčio vėliava vadinama Prezidento vėliava/su papildytais priedais/,o Trispalvė -antraeilę,o tai prieštarauja Konstitucijai.Privačiai-pagal savo sąžine- galima pasirinkti,kuriai vėliavai teikiame pirmenybę.

  2. Nuomonė:

    Visos pasaulio valstybės turi herbą ir vėliavą, kurių vartojimą apsprendžia vieta: herbas, kaip valstybės ženklas, dažniausiai vartojamas įvairiuose dokumentuose, o lauko sąlygomis – valstybinė vėliava. Todėl ir Lietuva neturėtų būti išimtimi. Kadangi Lietuvos istorinė vėliava yra tik Lietuvos herbo atkartojimas ant audeklo, todėl manau, kad pagrindine Lietuvos vėliava privalo būti Trispalvė.

  3. !!!:

    Šiandien pas mane ant stiebo plevėsuoja istorinė ir bus ji iki vasario 15-os,po to trispalvė bus iki liepos 5-os….ir t.t

  4. Lietuvai vėliavos su Vyčiu dabar netinka kelti niekada, nes tas nesimbolizuoja jos suverenumo, o atvirkščiai – rodo Lietuvos žečpospolitinį (valstybinį) priklausymą Lenkijos karalystei, kurios teisių tęsėja yra dabartinė Lenkija.

  5. ŽEMAITIS:

    Lietuvos valstybinė vėliava turi būti vėliava su Vyčiu.
    Tai – istorinė mūsų vėliava. Tad jei gerbiame savo praeitį, turime atstatyti ISTORINĘ TIESĄ.
    Dėl trispalvės – tai gaila, kad tarpukario Lietuvoje buvo nutarta ją sukurti (atsisakant Vyčio vėliavos). Na, bet tai jau įvyko. Be to, Trispalvė buvo sakralizuota pokaryje (su ja kovojo Lietuvos partizanai), ją turėjo, slapta iškeldavo Lietuvos rezistentai sovietinės okupacijos metais. Net aš, dar mažas vaikas, sovietmečio pabaigoje (bet, dar valdant Brežnevui) iš tetos buvau dovanų gavęs megztas trispalves pirštines. Tuomet dar nieko nesupratau ir menkai teprisimenu, tačiau mama jų nešioti neleido, paslėpė. Ir tik Atgimimo metu ištraukė iš spintos ir atidavė man 🙂
    Taip, Trispalvė taip pat mums visiems daug reiškia. tad ji taip pat turi turėti savo statusą – pvz, kaip tautinės vėliavos. Tačiau valstybine vėliava turi būti Vyties vėliava.

    • Kaip Vyčio vėliava gali būti Lietuvos valstybinė, jei ši vėliava buvo naudota, kai teritorija, vadinta LDK, buvo tik Lenkijos karalystės administracinė dalis, t.y. istoriškai ji buvo nesuverenios kunigaikštytiškos Lietuvos vėliava. Taigi jos kėlėjai, neturėdami istorinio ir teisinio supratimo, žemina šiandieninę Lietuvą kaip valstybinį suvereną. Tad, ar to yra siekiama ją keliančiųjų…

    • Žemyna:

      I) Vỹtis , -čio – vyr. gim. (2 kirč.) :
      1.istor.raitas pasiuntinys.
      2.istor. raitas senovės karžygys.
      3.Lietuvos valstybės herbas, vaizduojantis raitą valdovą: Salė papuošta Vyčiù

      II) vytìs, ~iẽs – mot. gim. (4 kirč.)
      1.vytinė, rykštė.
      2. lanksti karklo ar kito kurio medžio šaka: Prisikirto vyčių̃ tvorai tverti
      Daugiau reikšmių –
      – lkz.lt/Visas.asp?zodis=vytis&lns=-1&les=-1&id=30130080000

  6. Kol ginčijamės, katrą kelti:

    ar ne pats laikas susirūpinti, kad turėtume jas kur kelti? T.y.,
    dėl LT teritorijos vientisumo, dėl mūsų valstybės privačių žemių nuosavybės ir tikrųjų žemės valdų savininkų. Ar dar ilgai turėsime kur vieni Vyčio, kiti trispalvę vėliavą kelti, jei Seimas kiaurus, kaip LT siena, įstatymus priiminės?
    Kokia LT žemių dalis dar priklauso mums, kokia slavų „įmonėms”, o kokia popieriuose – LT „savininkui”, o iš tikro ir vėl „3-čios šalies įmonei”, realiai nevykdančiai jokios veiklos, o savo sąskaitas naudojančiai pinigams plauti, ar gal kam ir FINANSUOTI? Kaip tarpukariu buvo – LT veikė jaunimo smegenų plovimo ir streikų „sponsoriavimo” įmonės.
    Vaizdelis dabar toks – prifarširuota ginklų Kaliningrado sritis, tituškų pilna Klaipėda ir nelietuviškų „įmonių” išpirktos pajūrio žemės iš jūros pusės. Maža to – iš Rytų pusės, palei visą BY pasienį, irgi daugybė tokių pat savininkų. Vyšnia ant torto – kiaura pati siena, o per per ją kontrabanda „liejasi laisvai”.
    Ar tikrai TIK rūkalus, gėrimus ir kurą nekontroliuojami veža? O jei ką rimčiau?
    Prieš keletą metų skaitėme apie neaiškias ginkluotas karines pratybas Rūdninkų miškuose. Ginkluotų vyrukų gaujos vykdo komandas, neaiški apranga. Ar jos tokios vienintelės? Ar dabar nebevyksta? Nežinau, kuo baigėsi tyrimas – gal buvo nutildytas? Nes apie jo rezultatus lyg ir niekas nerašė. Dar žmonės pasakoja, kad palei BY sieną į privačius miškus jų grybauti neįleidžia, šūviais(!) baido. Nors pagal įstatymus privalo leisti. Kas ten slepiama, kad net ginkluotiems saugoti reikia?
    Gal praeitais metais neprikl. žurnalistinis tyrimas nustatė, kiek Čekijos strateginių žemių RU „įmonės” išpirko. Tačiau ir jos saugumas neužuodė pavojaus valstybei, kol žurnalistai neaptiko. Kadangi pirkta ne tik naudojantis įstatymų spragomis, bet ir įžūliai juos pažeidžiant, nuo tada kaip ant mielių pradėjo augti čekų valdininkų korupcija.
    TV kalbinti mūsų parlamentarai dėl įstatymų skylių nesijaudina, taisyti nežada, nuo savęs teisėsaugai kaltę verčia – ji turinti geriau prižiūrėti. Jei spragos gal net specialiai paliktos, tai ko teisėsauga turi draskytis? Viena detalė atkreipė dėmesį – pirkimo sandorius, jei neklystu, VIENA notarų kontora tvarkė…
    Jei taip ir toliau, tuoj bus paruošta situacija, kai didž. brolio tankai vėl sakys, jog juos maloniai „kvietė” ir „džiaugsmingai su gėlėmis pasitiko” – juk jau pasirūpinta, kad pasitinkančių nepristigtų. jau visai nemažai „įmonių savininkų ir darbuotojų” apsigyveno. Įmonės pinigėlio gėlėms ir „gėlėms” nepristigtų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: