Lietuvos didikų ženklai pasaulio žemėlapyje. Kur dingo Radvilų lobiai? (0)

Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai | A. Savin nuotr.

Kokie vaizdiniai pirmiausia iškyla paminėjus Radvilų vardą? Atmintyje greičiausiai matomi legendinės Vilniaus moters Barboros Radvilaitės portretas ar Radvilų rūmų muziejaus sostinėje vaizdai. Visgi šios Lietuvos giminės istoriją geriausiai atskleidžia ne Lietuvoje, bet užsienyje esantys paveldo objektai. Valstybinė kultūros paveldo komisija renka informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje ir šį kartą domisi didikų Radvilų lobiais, išbarstytais po visą pasaulį.

Palyginti daug žinoma apie artimoje kaimynystėje esančius paveldo objektus – po buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją išsibarsčiusios giminės rezidencijos: Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui nuo 1567 m. priklausę Dunilovas ir Myriaus pilis, Radvilų valdyti Nesvyžius, Radvilmontas, Naujasis Sveržanis, Kleckas, Lahišynas, Medilas, Liubčia ir Dubajus Baltarusijoje, Olykos pilis Ukrainoje ir daug kitų.

Pasiilgusiems romantiškos dvarų kultūros yra paprasta nuvažiuoti į kaimyninę Lenkiją ir apžiūrėti Mykolo Jeronimo Radvilos išpuoselėtus bei autentišką interjerą išsaugojusius Nieborów rūmus arba mistišką Arkadijos parką. Didingą praeitį liudija išlikę mūrai, tačiau kur dingo kadaise turtu garsėjusios didikų giminės relikvijos?

Po visą pasaulį dalimis pasklido Radvilų šarvų kolekcija, kažkada saugota Nesvyžiaus pilyje Baltarusijoje ir Verkių dvare Vilniuje. Nesvyžiuje Radvilos įsakė vienam iš rūmų tarnų laikyti paslaptyje giminės turtų slėptuvę. Pagrasinus kankinimais, tarnas paslaptį išdavė, ir išgriovus sieną požemyje čia slėptos Višnioveckių, Barboros Radvilaitės bei Sobieskių atmintinės dovanos su kitais turtais 1839 m. buvo atgabentos į Verkių dvarą. Visgi koks likimas ištiko garsiąją kolekciją?

Radvilų šarvų kolekcijos likučiai yra išblaškyti po viso pasaulio muziejus: Armijos muziejuje Paryžiuje, Viktorijos ir Alberto bei Britų muziejuose Londone, Didžiojoje Britanijoje ir Filadelfijos meno muziejuje JAV. Dalis kolekcijos išnyko iš istorijos detektyvų akiračio – 2002 m. Kristės (Christie) aukciono namai skelbė parduodantys iš įvairių fragmentų surinktą XVI a. šarvų komplektą, kurio dalys galimai buvo iš žymiosios Radvilų šarvų kolekcijos.

JAV įsikūrusiame Metropoliteno muziejuje yra saugoma didelė Radvilų šarvų kolekcijos dalis. Gausios kolekcijos pažiba yra paauksuoti stotingo Jurgio Radvilos I-ojo (Heraklio) šarvai, tačiau kitais atvejais su Radvilų giminę supusia prabanga susipažinti galima tik vaizduotėje surinkus atskirus fragmentus, saugomus skirtinguose pasaulio miestuose.

Radvilos šarvai | valdovurumai.lt nuotr.

Spėjama, kad Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui priklaususių ornamentuotų šarvų, dekoruotų auksu ir bronza, dalis (šarvas) yra Metropoliteno muziejuje, tačiau kita šarvų dalis yra saugoma Čikagos menų institute. Nuostabiai spalvingi Mikalojaus Radvilos Juodojo žirgo šarvai, saugomi Metropoliteno muziejuje, priklauso tam pačiam komplektui, kurio kiti šarvai yra laikomi Vienos meno istorijos muziejuje Austrijoje. Įdomus faktas, kad Mikalojus Radvila Juodasis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Augustas užsisakė šarvų komplektus pas tą patį kalvį, tačiau Radvilos šarvai yra kur kas prašmatnesni, kas liudija didesnę jo įtaką. Teigiama, kad Vienoje esančios šarvų dalys buvo pagrobtos Napoleono karų metu.

Išrinktos atskirų komplektų dalys, saugomos muziejų saugyklose ir privačiose kolekcijose, gali niekada daugiau „nebesusitikti“, dauguma jų net nėra eksponuojamos, bet laikomos saugyklose, todėl įspūdį apie Radvilų giminės vyrų jėgą, galią ir įtaką galime susidaryti tik virtualiai.

Visgi galima apčiuopti pastangas Radvilų palikimą surinkti vienoje vietoje. 2012 m. Myriaus pilies Baltarusijoje muziejininkai Vokietijoje aptiko Nesvyžiaus Radvilų portretų ir meno dirbinių kolekciją, o 2016 m. – netirtus Radvilų giminės Verkių rūmų gyvenimo dokumentus, kurių faksimilės buvo perduotos Lietuvos valstybiniam archyvui.

Dokumentų kopijų įteikimo ceremonijoje dalyvavo princas Aleksandras Sainas-Vitgenšteinas (Alexander Sayn-Wittgenstein), jo žmona grafienė Gabriela zu Šionborn-Vyzenthaid (Gabriela zu Schönborn-Wiesentheid) ir dukra princesė Sofija zu Sain-Vitgenšein-Sain (Sofia zu Sayn-Wittgenstein-Sayn). Garbingus svečius Lietuvoje pasveikino Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė. Pažintis leido Paveldo komisijai tapti vienintele oficialia tarptautinės organizacijos Europa Nostra, kurios viceprezidentu yra princas A. Zainas-Vitgenšteinas, nare Lietuvoje. Taip buvo užmegztas ryšys su Radvilų palikimą paveldėjusia didikų šeima.

Didelė Radvilų relikvijų dalis buvo išblaškyta po pasaulį ne jų pačių valia, tačiau giminės įtaką užsienio politikoje taip pat liudija daugybė jų pačių sukurtų reliktų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Jurgis Radvila buvo palaidotas Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, Boguslavas Radvila buvo atsakingas už Karaliaučiaus gynybinių pylimų statybas ir pats buvo 1669 m. palaidotas Karaliaučiaus katedroje. Vokiškąjį Radvilų giminės etapą liudija ne tik Karaliaučiaus architektūros bruožai, bet ir puošnus Radvilų dubuo, saugomas Miunchene, Boguslavo, jo žmonos ir Liudvikos portretais dekoruotas bokalas, saugomas Metropoliteno muziejuje Niujorke, ir Boguslavo medalis, saugomas Štutharte, Vokietijoje. Daugelį šeimos relikvijų buvo galima įsigyti įvairiuose aukcionuose.

Radvilų tarptautinę įtaką liudija Paryžiuje esanti Radvilos gatvė, pavadinta Karolio Stanislovo Radvilos „Pone Mielasis“ vardu dėl kažkada šioje vietoje stovėjusios didiko rezidencijos. Radvilų giminės archyvas yra saugomas Varšuvoje, Minske, XVI a. pab.–XVII a. I pusės Radvilų giminės laiškai yra saugomi Ukrainoje.

Radvilos šarvai | „Studija Nominum“ nuotr.

Sudėtinga Lietuvos istorija lėmė tai, kad lietuviškas paveldas išsibarstė po visą pasaulį. Saitus su prarastais kultūros turtais padeda palaikyti Paveldo komisijos duomenų bazė U-PAVELDAS https://vkpk.lt/u-zemelapis/, čia siūloma susipažinti su šimtais lietuvybės ženklų užsienyje – iškilių lietuvių tautybės asmenybių veikla, architektūros, archeologijos, urbanistiniu paveldu, kapais ir kapinėmis, meno kūriniais ir dokumentiniu paveldu: fotografijomis ir kino juostomis, inkunabulais ir rankraščiais, heraldiniu požiūriu reikšmingais objektais ir t. t.

Paveldo komisija kviečia duomenų baze pasidomėti ne tik Lietuvos istorijos mylėtojus, bet ir profesionalius įvairių sričių tyrėjus, kuriems yra pritaikyti laikotarpių, šalių ir miestų, kūrėjų bei susijusių asmenybių paieškos filtrai, padėsiantys greičiau rasti reikiamus duomenis. Surinkime prarastą Lietuvą iš gabaliukų kartu!

Apie kitus Lietuvos didikų giminių ženklus pasaulio žemėlapyje parašysime kituose straipsniuose.