Kviečia kalbininkei G. Blažienei skirta paroda „Prarastos kalbos beieškant“ (0)

Filologė akademikė Grasilda Blažienė | V. Valuckienės nuotr.

Filologė akademikė Grasilda Blažienė | V. Valuckienės nuotr.

Rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veikia LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto parengta filologei akademikei Grasildai Blažienei skirta jubiliejinė paroda „Prarastos kalbos beieškant“.

Parodos pristatymas vyks 2019 m. rugsėjo 3 d., antradienį, 15 val.

Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi prof. dr. Grasildos Blažienės mokslo darbai: moksliniai straipsniai, recenzijos, redaguoti mokslo darbai, tiriantys ir nagrinėjantys jau kelis šimtmečius nebeegzistuojančios prūsų kalbos palikimą. Šie darbai parengti rusų, vokiečių anglų ir lietuvių kalbomis. Taip pat eksponuojamos ištraukos iš „Interaktyvaus Rytų Prūsijos žemėlapio“, iliustruojančios mokslininkės nagrinėtą arealą, pristatančios surastus ir aprašytus Rytų Prūsijos gyvenamųjų vietų vardus. Parodoje pristatoma ir daugiapusė taikomoji, pedagoginė, rengybinė veikla, narystė tarptautinėse onomastikos mokslo organizacijose, tarptautinė projektinė veikla. Paroda iliustruota nuotraukomis ir profesorės mėgstamais meno darbais iš jos asmeninės kolekcijos.

Parodos rengėjai: Rūta Kazlauskienė (LMA Vrublevskių biblioteka), dr. Darius Ivoška (Lietuvių kalbos institutas).

Profesorės Grasildos Blažienės mokslinių interesų sritys – prūsų, baltų kalbų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros istorija, šiuolaikinės kalbotyros kryptys ir metodai, Mažosios Lietuvos kultūros istorija, senųjų rankraščių paleografinė ir lingvistinė analizė, vertimo teorija ir praktika.

Profesorė ilgai ir nuosekliai tiria senosios prūsų kalbos vietovardžius ir asmenvardžius, užfiksuotus neskelbtuose šaltiniuose – daugiausia lotyniškai ir vokiškai rašytuose Prūsijos hercogystės dokumentuose. Mokslininkės indėlis yra didžiulis, turint omenyje prūsų kalbos tekstyno skurdumą. Šios paleobaltistikai ir indoeuropeistikai svarbios kalbos leksikos turtas sudaro mažiau negu 1800 žodžių, dėl to kiekvienas priešdėlis, šaknis, priesaga, jų fiksavimo atvejis (kartais unikalus) yra reikšmingas. 2005 m. prestižinėje Vokietijos leidinių serijoje „Hydronymia Europaea“ G. Blažienė paskelbė monografiją „Baltiški vietovardžiai Rytprūsiuose“ (Baltische Ortsnamen in Ostpreuβen). Stambiame sąvade sukaupta per tūkstantį senųjų prūsų vietovardžių, o 450 (sic!) vietovardžių buvo pačios autorės surasti, t. y. kitų prūsų vardyno tyrėjų iki tol netyrinėti. Veikale yra atkuriamos autentiškos lytys, lyginant su lietuvių ir latvių vardyno duomenimis, pateikiamos etimologijos. Profesinė bei etinė nuostata gelbėti nuo užmaršties žodžius (kalbą) skatino profesorę sistemingai dirbti su Ordino foliantais (Ordensfolianten), todėl paminėtinas reikšmingas jos mokslinio darbo etapas – ištisas stažuočių ciklas slaptajame valstybiniame archyve „Prūsijos kultūros paveldas“ (Vokietija, 2000, 2001, 2005, 2007, 2011, 2014). Baltistikai svarbios rankraštinės medžiagos paieškos bei jos tyrimas atvedė Mokslininkę ir į Prahos (2014, 2015, 2016) bei Halės (2014) archyvus.

Daugelis mokslinių straipsnių, „Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis“ ir šie tyrinėjimai paspartino baltų kalbų studijas, padėjo aiškintis baltų kalbų žodžių, priesagų ir kitų bendrybių, daugiausia išlikusių vardyne, paplitimą. Nors iš mirusių 6 baltų kalbų prūsų kalba ištirta geriausiai, daug mįslių dar laukia atsakymo. Pavyzdžiui, dar net neaišku, ar buvo dvi prūsų vietovardžių priesagos -ain- ir -ein-, ar autentiška priesaga tik viena ir kodėl -ein- buvo arčiau kompaktiško lietuvių kalbos ploto.

Paroda | mab.lt nuotr.

Paroda | mab.lt nuotr.

G. Marcinkevičiūtė-Blažienė gimė 1949 m. rugpjūčio 15 d. Viekšniuose (Akmenės r.), M. ir V. Biržiškų gimtinėje. Gerai moka ir kiekviena tinkama proga su savo gentainiais kalba žemaitiškai. Laiminga santuoka su chemiku dr. Irviu Blažiu, kilusiu iš senosios Vilniaus inteligentijos terpės, išplėtė bendravimo ratą Lietuvoje ir užsienyje. 1974 m. baigusi Vilniaus universitetą (vokiečių kalbos specialybė) pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame institute, vėliau LEU (dabar – VDU Švietimo akademija). 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Sembos prūsų vietovardžiai“ (darbo vadovas – prof. Vytautas Mažiulis), kurios pagrindu išspausdinta nemažai mokslinių straipsnių ir 2000 m. išleista knyga „Baltiški Sembos vietovardžiai“ (Die Baltischen Ortsnamen im Samland, Stuttgart, 187 p.). 2001 m. suteiktas docento vardas.

2007 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus universitete atlikta habilitacijos procedūra „Prūsų vietovardžiai kaip savarankiško tyrimo objektas“, suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.

Iki 2019 m. vidurio buvo išleistos 2 G. Blažienės mokslo monografijos, studijos, „Lietuvos vietovardžių žodynas“ (t. 2, 3) su jos rašytais skyriais, 43 mokslo straipsniai, 9 kiti straipsniai; skaityti pranešimai 77 mokslinėse konferencijose, išspausdintos daugelio jų tezės ir t.

1986–1998 m. ji [Grasilda Blažienė] pirmuosius 4 mokslo straipsnius išspausdino „Baltisticoje“ lietuviškai, o po to ėmė daugiau rašyti vokiškai į Vokietijos ir kitus užsienio baltistikos leidinius. 2005 m. Štutgarte išėjo svarbiausias G. Blažienės darbas „Baltiški Rytų Prūsijos vietovardžiai“ (Baltische Ortsnamen in Ostpreussen, 413 p.). Dirbdama LEU ir LKI profesorė išauklėjo visą kartą baltistų. Iki šiol ji aktyviai skaito paskaitas įvairiuose Vokietijos, Italijos, Čekijos ir kitų valstybių universitetuose, mokslinėse konferencijose.

2008 m. G. Blažienė pradėjo dirbti Lietuvių kalbos instituto direktorės pavaduotoja mokslo reikalams ir buvo išrinkta į Instituto Mokslo tarybą. Nuo 2010 m. yra Instituto tęstinio leidinio „Acta Linguistica Lithuanica“ atsakingoji redaktorė – parengė 19 šio mokslinio leidinio numerių (nuo 62 iki 80 numerio). Šį mokslinį žurnalą Institutas leidžia nuo 1958 m. Iki 1999 m. jis vadinosi „Lietuvių kalbotyros klausimai“. Per metus išleidžiami lituanistikai ir baltistikai svarbūs 2 žurnalo numeriai.

2014 m. profesorė išrinkta Lietuvos mokslų akademijos tikrąja nare, 2015 m. – Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos pirmininke. 2015 m. Institutą reorganizavus ir mokslo skyrius pavertus centrais, profesorė tapo Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadove.

2021 m. sausio 16 d. minėsime Lietuvių kalbos instituto 80-metį. Jo pradžia – 1939 m. kovo 1 d. įkurtas Antano Smetonos lituanistikos institutas. Tai yra svarbiausia ir didžiausia pasaulyje lituanistinė mokslo institucija. Joje visą laiką buvo tiriamas lietuvių kalbos žodynas, vardynas, gramatika, kalbos kultūra, terminologija, kalbos istorija, tarmės. Šiame institute ir profesorei pavyko atlikti svarbius savo darbus. Darbingiausi (produktyviausi) jai buvo 2011, 2012, 2013 metai: tada kasmet buvo išspausdinta po 4 ar 5 mokslinius straipsnius, dar po 2 ar 1 populiaresnį straipsnį, dalyvauta ir 6, 2 ar bent 1 mokslinėje konferencijoje. Mokslininkė parengė, sudarė labai svarbius humanitarinių mokslų sklaidos rinkinius, parašė straipsnių „Mažajai Lietuvos enciklopedijai“ ir kitiems leidiniams.

Profesorė dalyvavo tarptautiniuose ir sklaidos projektuose: „Hydronymia Europea“ (1995–2005), „Deutsche Ortsnamen“ (2008–2011), tęstinio leidinio „Baltų onomastikos tyrimai 2“ (2011), „Lituanistikos (Baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra“ (2012–2015). Vadovavo ir vadovauja projektams: „Lituanistika Kaliningrado srityje“ (2009), „Donelaičio tekstų vertimas ir hiperteksto kūrimas italų kalba“ (2012), „Vilhelmas Frydrichas Hakas (Wilhelmui Friedrichui Haackui) priskiriamo rankraštinio vokiečių–lietuvių kalbų žodyno (XVIII a. pr.) tyrimas ir rengimas spaudai“ (2012–2014), „Senosios lietuvių kalbos tekstyno (SLIEKKAS) lingvistinės anotacijos technologinė mokslinė bazė“ (2012–2014), „Povilo Ruigio „Anfangsgründe einer litauischen Grammatik“ tyrimas ir kritinio leidimo rengimas“ (2014–2015), „Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai“ (2016–2018), „Mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“ 68–75 tomų leidyba“ (2013–2016), „Mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“ 74–79 tomų leidyba“ (2016–2018), „Mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“ 80–85 tomų leidyba“ (2019–2021), „Tarptautinės Aleksandro Vanago onomastikos konferencijos „Tikriniai žodžiai erdvėje ir erdvė tikriniuose žodžiuose“ rengimas“ ir kt. Kartu su bendraautoriais parengė interaktyvų Prūsijos žemėlapį (2014–2018; prieiga internete: www.prusija.lki.lt). Glaudžiai bendravo ir bendradarbiavo su Prahos lingvistiniu būreliu.

Profesorė yra Tarptautinės onomastikos mokslų tarybos (ICOS), Vokietijos onomastikos draugijos (nuo 2000 m.) narė, Regensburgo universiteto (Vokietija) Onomastikos draugijos narė korespondentė (nuo 2007 m.), Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Mokslo tarybos narė (nuo 2010 m.), tęstinio mokslinio leidinio „Lietuvos vietovardžių žodynas“ (nuo 2008 m.), Lietuvos MA mokslo žurnalo „Lituanistica“, Latvių kalbos instituto žurnalo „Onomastica Lettica“, tęstinio leidinio „Indoevropejskoe jazykoznanije i klassičeskaja filologia“ (nuo 2013 m., Sankt Peterburgas) ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (nuo 2009 m.) redakcinių kolegijų narė, Jekaterinburgo universiteto onomastikos žurnalo „Voprosy onomastiki“ ekspertų kolegijos narė, Getingeno MA finansuojamo projekto „II. F. 12 Ortsnamen zwischen Rhein und Elbe – Onomastik im europäischen Raum“ tarptautinė ekspertė (nuo 2013 m.), duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertė, LEU humanitarinių mokslų srities atestacijos, konkursų ir priėmimo komisijos narė (nuo 2010 m.). Dalyvauja rengiant mokslininkus, yra monografijų „Lietuvos valsčiai“ Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos narė („Versmės“ leidykla).

Lietuvių, latvių, prūsų ir dar penkių buvusių baltų kalbų tyrimas yra sudėtingas. Profesorė jau turi didžiulį kiekį publikacijų, yra daugiau nei 100 įvairiausių redakcinių kolegijų, disertacijų gynimo komisijų narė ar pirmininkė.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: