Ketvirtadienis, 21 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II)

Jonas Jasaitis, www.alkas.lt
2019 07 29 08:17
0
0
SHARES
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirma dalis čia.

Nors nuo pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laikų praėjo daug dešimtmečių, tačiau ir dabar galima išgirsti sakant: „Taip buvo tik Smetonos laikais“, arba lyg ir klausiant: „Ar gyvensime kaip prie Smetonos?“.

Visi supranta, kad ir tuo metu Lietuva nebuvo „rojus žemėje“ bet tie „Smetonos laikai“ iki šiol tebėra lyg ir geresnio trokštamo gyvenimo etalonas. O ir daugybė objektyvių duomenų primena, kad tokios emigracijos mastų tada nebuvo, litas buvo pasaulyje ne tik pripažįstama, bet ir gerbiama valiuta. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, išvykę mokytis į geriausius centrinės arba vakarų Europos universitetus, stažuotei pasibaigus, sugrįždavo į Lietuvą ir čia parašė pirmuosius lietuviškus savo dalyko vadovėlius, tyrinėjo savo žemės gelmes, upes, ežerus ir miškus, savo žolynų biologinę įvairovę. Dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose ar parodose, būdavo įvertinami tarptautiniais apdovanojimais arba bent jau tikrai nesijausdavo, tarsi būtų atvykę iš užkampio ir nesusigaudantys, apie ką šiuose renginiuose kalbama.

Kai 1970-aisiais Varšuvoje vyko tarptautinis pedagogų kongresas, tuometinė sovietų įtakos lagerio spauda džiūgavo, kad toks prestižinis mokslininkų suvažiavimas „pirmą kartą rengiamas socialistinėje šalyje“. Tačiau TSRS Pedagogikos mokslų akademijos atstovų grupė, vykdama į Varšuvą, į delegaciją pasikvietė ir Lietuvos mokslininką, profesorių Joną Laužiką, studijavusį Šveicarijos, Austrijos ir Vokietijos universitetuose. Pasikvietė ne tiek dėl to, kad būtų oficialiai pripažinusi profesoriaus kompetenciją. Priešingai, už tuometinei okupacinei valdžiai neįtikusius pasisakymus jis buvo pašalintas iš Vilniaus pedagoginio instituto, jam buvo atimti mokslo laipsniai ir vardai. 1958-aisiais į tuometinį Pedagogikos mokslinio institutą jis atėjo kaip eilinis, jokio mokslinio įvertinimo neturintis mokslinis bendradarbis ir čia dirbdamas iš naujo turėjo parašyti ir apginti mokslų kandidato ir daktaro disertacijas. Profesoriaus vardas jam buvo suteiktas po dešimties metų – 1968-aisiais.

Tai kodėl išreklamuotai oficialiajai „tarybinių pedagogų – mokslininkų delegacijai prireikė buržuazinėse valstybėse išsimokslinusio ir dirbusio lietuvio? Pats profesorius, grįžęs iš kongreso, į tai atsakė labai trumpai ir paprastai. Pasirodo, kad tie išgarsinti maskviečiai profesoriai beveik nemokėjo jokių kitų kalbų, išskyrus rusų, kai tuo tarpu pasaulinio pedagogų suvažiavimo posėdžiai vyko įvairiomis kalbomis. Todėl delegacijos nariai nebūtų nei supratę nei daugelio pranešimų turinio, nei juo labiau gebėję dalyvauti diskusijose. Taigi Lietuvos profesorius jiems pirmiausiai buvo reikalingas kaip vertėjas, o po to ir kaip vakarietiškų mokslinių teorijų komentatorius. Jonas Laužikas maždaug taip prisipažino, kad maskviečiai juo buvo labai nepatenkinti: „Matote, aš nuolat bėgiojau po įvairias sekcijas. Susitikau su daugybe man iš anų laikų pažįstamų profesorių, susipažinau su naujų teorijų autoriais, diskutavau, o mano viršininkai sėdėjo mažne nieko nesusigaudydami…“

Taigi tie „Smetonos laikai“ buvo visai ne tokie, kaip pokaryje apie juos pliurpė vadinamųjų ideologinių disciplinų dėstytojai. Mums įnirtingai aiškino, kad buržuazinė Lietuva buvo „atsilikusi agrarinė valstybė“. Kad agrarinė, nesiginčydavome, bet ar tikrai atsilikusi. Iš auditorijos dėstytojams atskriedavo rašteliai (nes taip balsu klausti niekas nerizikavo):

„Kodėl gaminti ir eksportuoti sviestą reiškia atsilikimą, o gaminti vinis – pažangą?“

„Jeigu tvirtinate, kad tuometinė Lietuva buvo labai atsilikusi, tai kaip ji sugebėjo gaminti ne tik sklandytuvus, bet ir lėktuvus?“

Būtume uždavė ir daugiau nepatogių „ideologams“ klausimų, bet ir patys tada daug ko nežinojome. Net ir tėvai, nors ir žinojo nepalyginamai daugiau, gana dažnai bijojo savo vaikams apie tai net prasitarti, kad šie vėliau nesukurtų milžiniško pavojaus ne tik sau, bet ir visai šeimai. Pradėsi, pavyzdžiui, pasakoti apie Antano Gustaičio sukonstruotus „ANBO“ („Antanas nori būti ore“) arba apie Lietuvos lakūnų, lietuviškais lėktuvais apskridusių visą Europą ir su valstybine pagarba sutiktų Europos valstybių sostinėse, keliones, koks nors marksizmo-leninizmo pagrindų aiškintojas ne tik užklaus: „Kokią čia antitarybinę literatūrą studijuoji?“, bet dar ir parneš tam, „kam reikia“.

Bet grįžkime į mūsų dienas ir pabandykime prognozuoti, ar naujieji laikai bus kada nors vadinami „Nausėdos laikais“. Garantuoju, kad tokių sąvokų, kaip „Brazausko laikai“ ar  „Grybauskaitės laikai“ neatsiras. Tačiau žinant, kokias dideles viltis mūsų piliečiai sieja su naujojo valstybės vadovo išrinkimu, labai norėtųsi, kad atsirastų Prezidentas, apie kurį ir po kokio dešimtmečio sakytų: „Gyvensime, kaip prie Nausėdos…“

Matote, piliečiai, arba kaip mus dabar naujieji ideologai vadina, „Lietuvos žmonės“, žemiau kristi jau nebėra kur. Socialinė nelygybė arba skirtumai tarp uoliai, bet už kuklų atlyginimą triūsančių ir vartančių milijonus – pati didžiausia visoje ES ir viena iš didžiausių pasaulyje. Emigracijos tempai tokie, kad šį procesą jau norisi vadinti evakuacija. Įstatymų nesilaikymas ir nesiskaitymas su piliečiais apėmęs bene visas svarbiausias valstybės institucijas. Jokios darnios regionų raidos nebuvimas – akivaizdus, nežiūrint visų „strategijų“, „baltųjų“ ir „žaliųjų“ knygų. Savivaldos imitacija vargu ar dar kurioje kitoje valstybėje yra įsisavinusi tokias demagogijos formas.

Nepasitikėjimas savo pačių išrinkta valdžia, o ir visa suvelta rinkimų sistema – praktiškai visuotinis. Antai rinkome Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą, o kiek rinkėjų atėjo? Vargu ar patys LRT arba LNK komentatoriai tiki, kad britai iš ES traukiasi tik iš savanaudiškumo arba paprasčiausio nesusigaudymo. Kodėl tylima apie tikrąsias jų pasitraukimo priežastis ir apie labai pavojingas visai demokratinių valstybių sąjungai tendencijas ES aukščiausiose institucijose? Ar susimąstyta apie tai, kodėl aukščiausiuose ES postuose taip jaukiai įsitaisę marksizmo garbintojai, kaip antai Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) su patosu apie tai kalbėjęs ne tik atidengiant K. Markso (Karl Heinrich Marx) paminklą Vokietijoje, bet ir atvirai niekinantis tiek tautinės kultūros paveldą, tiek ir pačią tautinės valstybės idėją. Tik įdomu, kodėl šių savo žodžių netaiko nei žydų kultūros ar religijos paveldui, nei Izraeliui, oficialiai skelbiančiam, kad tai yra tautinė žydų valstybė? Ir ko išvis siekia unitarinės Europos Sąjungos kūrėjai ir kaip turėtų reaguoti lietuvių, latvių ir kitos vadinamajame Varšuvos pakte, t. y. „socialistiniame lageryje“ pusšimtį metų gyvenusios tautos į tokias naujųjų „federalistų“ užmačias?

Jokia naujiena, kad žmogaus pažiūras labiausiai lemia jo išsilavinimas ir gyvenimiškoji patirtis. Kai ES institucijose priimami jokia istorine logika nepaaiškinami sprendimai apie tai, kad jau verta pamiršti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir karines avantiūras Kaukaze, o Rusiją sugrąžinti į Europos Tarybą ar net visai atsisakyti jai taikomų sankcijų, būtina suprasti, kad daugelio toliau nuo Baltijos esančių valstybių piliečių naujausių laikų istorijos žinios anaiptol nėra nei pilnos, nei susistemintos ir apgalvotos. Nei apie gulagus, nei apie masinius trėmimus nemaža dalis šių žmonių nėra net girdėję, o juo labiau bandę suvokti, ką tai reikštų jiems patiems, jei panašus režimas paliestų jų namus ir šeimas.

Naujajam valstybės vadovui tenka bene pati sudėtingiausia užduotis – įvertinti piliečių intelektinį potencialą ir teisinę sąmonę. Ne visi suvokia, kad, pavyzdžiui, išauginti mokslininką reikia ir daug laiko, ir didelių ne tik paties asmens, bet ir valstybės sąnaudų. Todėl būtina suprasti, kad mokslininkų korpusas yra viena iš didžiausių valstybės vertybių. Tačiau ar kas skaičiavo, kiek mokslininkų vien per pastaruosius penketą metų atsidūrė užribyje, nors tarp jų yra ir ne taip jau mažai nesulaukusių pensinio amžiaus. O ar šių dienų „optimizuotojai“ suvokia, ką reiškia teiginys, kad mokslininkai į pensiją neišeina?

Susiję straipsniai:

  1. J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (I)
  2. J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui)
  3. J.Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (I)
  4. J.Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“
  5. L.Kaščiūnas: Laikas pradėti konstruktyvų dialogą
  6. O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę
  7. Šiąnakt atšaukiamas vasaros laikas
  8. Į Lietuvą atvykęs Marius Markevičius: atėjo ypatingas laikas
  9. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  10. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  11. D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos
  12. A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos)
  13. Z. Tamakauskas. Mintys, minint Prezidento A. Smetonos gimtadienį…
  14. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  15. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  16. O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
  17. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  18. M. Jučas. Gedimino laiškai
  19. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  20. J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas
  21. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  22. Jei Rusija ir toliau „padės“, Lietuvos istorinio tapatumo klausimai spręsis daug paprasčiau
  23. V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos…
  24. Č. Iškauskas. Ar Lietuvai reikia tokio lyderio kaip A. Smetona?
  25. R. Jasukaitienė. Ko liūdi Karo muziejaus liūtai?
  26. J. Putinas. Emigracija
  27. Z. Tamakauskas. Audringų Vėlinių prisiminimų gama…
  28. V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės?
  29. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais
  30. A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

2021 01 20
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21
Antanas Matulas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gerasai mūsų žmogau - apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Svajonė apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • BartasBB apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje
  • Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2158; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1929; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1642; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1563; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1439; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1427; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 20
0
Krizių valdymo sistemai reikia skubių pokyčių, sako Prezidentas

Prezidentas Gitanas Nausėda vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame buvo svarstomi naujos Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos rengimo ir krašto...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
8
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
1
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Druskininkuose veikianti neįgaliems vaikams iš Baltarusijos gydymo ir reabilitacijos paslaugas teikianti VšĮ sanatorija „Belorus“ Lietuvos Respublikos Prezidentui įteikė 371 sanatorijos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Gerasai mūsų žmogau - apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Svajonė apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • BartasBB apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Bartas apie Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse
  • -.-.- apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Pajūrietis apie Valdovų rūmų muziejaus restauratoriai džiaugiasi svarių įvertinimų derliumi
  • Pajūrietis apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (I)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai