Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.
1 prasimanymas: oro tarša Kinijoje visuomet didesnė už taršą JAV
Turbūt dauguma girdėjo istorijų ar skaitė naujienas apie rimtas oro taršos problemas Kinijoje. Pagrindiniai Kinijos miestai, įskaitant Šanchajų, Pekiną ir Čengdu, kenčia dėl prastos oro kokybės daugumą dienų per metus ir, rodos, net labiausiai užteršti JAV miestai negali prilygti tokiai taršai.
Vis tik realybėje yra kitaip. 2018 metų vasarą miškuose kilę gaisrai sukėlė kur kas didesnį oro užterštumą didžiuosiuose Šiaurės Amerikos miestuose nei jis yra Kinijos miestuose. Pernai rugpjūčio mėnesį buvo pranešta, kad Sietle oro kokybė buvo penkis kartus blogesnė nei Pekine.
Problemų daugėja ir dėl to, kad oro tarša iš Kinijos patenka į Jungtines Amerikos Valstijas. JAV gali sumažinti sukuriamą oro taršą, tačiau valstybės pastangas sujaukia vėjai, nešantys užterštą orą iš Azijos į JAV oro erdvę. Dėl šios priežasties oro tarša JAV ir toliau didėja. Tas pats užterštas oras, sukeliantis pavojingą oro kokybę Pekine, ateina iš Ramiojo vandenyno į JAV.
2 prasimanymas: oro tarša yra tik tada, kai ją matome
Kai maistas yra blogas, galima matyti pelėsį, kai vanduo yra purvinas, jis atrodys neįprastai ar skleis blogą kvapą. Kaip mums žinoti, kad oras yra užterštas, jei horizonte nematome dūmų ar neužuodžiame kvapų?
Visgi oro taršą ne visada galima pamatyti akimis ar ją užuosti. Net matomi dūmai ar smogas gali turėti mikroskopinių, daug mažesnių nei žmogaus plauko plotis, plika akimi nematomų dalelių arba dujų, pavyzdžiui, ozono ir anglies monoksido.
Galime susidurti su oro tarša (biologiniais teršalais) tam tikrais metų laikais, pavyzdžiui, žiedadulkių sezono metu. Nematomi gyvų organizmų sukeliami biologiniai teršalai taip pat gali užteršti orą, kurį įkvepiame. Su cheminių teršalų (dujų, garų ir dalelių pavidalu) galime susidurti ne tik lauke, bet ir namuose.
Azoto dioksido dujų gali atsirasti patalpoje iš prietaisų, tokių kaip vandens šildytuvai ir dujinės viryklės. Azoto oksidą į aplinką išmeta transporto priemonės ir elektrinės. Anglies monoksidas – itin kenksmingos dujos, susidarančios deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas. Formaldehidas – ore esantis cheminis junginys, kurį galima aptikti daugelyje namų ūkio produktų, jis taip pat susidaro deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas. Švinas patenka į orą iš tokių gaminių, kaip papuošalai ar dažai. Ozono dujas gali skleisti namuose prakiuręs šaldytuvas.
Dulkės arba kai kurios kietosios dalelės yra mažesnės nei 2,5 mikronų skersmens ir gali būti nematomos. Šios dalelės yra ypač žalingos, nes jas galima lengvai įkvėpti į plaučius. Nepaisant to, kad dalelės ar cheminiai junginiai yra nematomi, tai gali sukelti alergiją ir kvėpavimo takų ligas.
3 prasimanymas: oro kokybė visuomet yra geresnė patalpoje nei lauke
Oro kokybė patalpose paprastai atrodo geresnė už oro kokybę lauke, kur gali matyti tamsius dūmų debesis, kuriuos skleidžia automobiliai, gamyklos ir namai. Tačiau oro kokybė patalpoje dėl ore esančių cheminių medžiagų koncentracijos gali būti 2-5 kartus blogesnė nei lauke.
Koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai, kaip pelėsis, naminių gyvūnų pleiskanos, žiedadulkių ir dulkių erkių alergenai, degimo metu susidarantys teršalai, kaip anglies monoksidas ar tabako dūmai, taip pat cheminiai teršalai, pavyzdžiui, lakieji organiniai junginiai, švinas ir radonas bei dalelių tarša, kaip dulkės ir kitos neorganinės dalelės.
4 prasimanymas: sezoniniai alergenai gali būti tik už namų ribų
Įprasti alergenai, kuriuos galima rasti namo viduje, yra žiedadulkės, naminių gyvūnų pleiskanos, dulkių erkės ir pelėsiai. Daugumoje (90 proc.) namų aptinkama trys ar daugiau alergenų.
Žiedadulkių koncentracija patalpose gali būti kelis kartus didesnė nei lauke ir greičiausiai dėl to, kad žiedadulkių grūdai gali patekti į vidų ne tik per atvirą langą, bet ir per drabužius ar plaukus.
5 prasimanymas: oro kokybė gamtos vietovėse visada yra geresnė už kokybę miestuose
Faktas yra toks, kad net ir dideliuose nacionaliniuose parkuose, nutolusiuose nuo bet kokio didelio miesto, gali būti užterštas oras. 2018 metais paskelbto tyrimo duomenimis, oro tarša JAV didžiausiuose 33 nacionaliniuose parkuose, įskaitant Jeloustouno ir Josemičio parkus, buvo tik šiek tiek mažesnė už orą miestuose. Maža to, daugelyje šių parkų ozono lygis buvo artimas ar net viršijo esantį lygį miestuose.
Taip yra dėl to, kad oro tarša iš miestų patenka į kaimo ir gamtos teritorijas. Oro tarša dažnai patenka į kalnus ir stačius šlaitus, kurie neleidžia orui taip greitai išsivalyti kaip miestuose. Be to, dėl išaugusių gaisrų miškuose oro kokybė sumažėjo daugelyje parkų.
6 prasimanymas: nėra daug galimybių, kaip gali kiekvienas prisidėti prie oro taršos mažinimo
Jei taip galvojate – klystate. Iš tiesų kiekvienas gali prisidėti prie geresnės oro kokybės savo namuose ir už jų ribų.
Pirmiausia reikėtų mažinti ore esančias chemines medžiagas tiek patalpose, tiek lauke. Apsvarstykite, kokių rūšių produktus perkate savo namams. Asmeninės priežiūros produktuose esantys chemikalai, ypač lakieji organiniai junginiai, gali prisidėti prie oro taršos kaip ir automobiliai. 2018-aisiais atliktas tyrimas atskleidė, kad vartotojų ir pramonės produktai, įskaitant asmens priežiūros produktus, buitinius valiklius, dažus ir pesticidus, per tyrimo laikotarpį pagamino maždaug pusę lakiųjų organinių junginių emisijos, susidarančios Los Andžele. Emisijos dydis yra panašus į automobilio išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekį šiame JAV mieste, kuris yra garsus dėl eismo kamščių.
Siekiant sumažinti automobilių išmetamų teršalų kiekį, rinkitės viešąjį transportą, dviratį ar vaikščiojimą.
„Pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra autotransportas ir pramonės įmonės, energetikos objektai. Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio ir Europos valstybėmis, oro užterštumas yra palyginti žemas, išskyrus šildymo periodą žiemą, kai gyventojai namus šildo kietuoju kuru ir didesnė teršalų emisija patenka į aplinką. Vienas iš taršos šaltinių yra ir transportas – Lietuvoje vis dar turime ganėtinai senų taršių automobilių parką“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Siekiant populiarinti elektrinį transportą, Aplinkos apsaugos institutas šių metų pradžioje pristatė svetainę www.elv.lt. Institutas taip pat yra sukūręs svetainę www.atliekos.lt, kurioje gyventojai gali rasti informaciją apie atliekas ir jų pridavimo vietas bei sąlygas, atliekų surinkimo ir perdirbimo bendroves.
