Tikrų nusikalstamumo skaičių nemato net pareigūnai (5)

Vladas Sanda | Asmenine nuotr.

Policijos profesinės sąjungos mažiausiai dvejus metus kartojo, kad policijos reforma prives prie nepilnamečių nusikalstamumo sprogimo. Pastarosios kelios savaitės rodo – šios prognozės pildosi. Tam sukurta labai palanki terpė: nepilnamečių pareigūnai taip „nebeprižiūri“, o vagystė iki kelių šimtų eurų gali būti ir „nebeįdomi“.

Policija nebevaldo nepilnamečių

„Anksčiau apylinkės ar nepilnamečių inspektoriai, kriminalinės policijos tyrėjai turėjo savo teritorijas, už kurias buvo tiesiogiai atsakingi. Inspektorius pažinojo ne tik visus vietinius rizikos asmenis, jų nusikaltimų braižą, bet ir turėjo vietinių informatorių. Kai jauti teritorijos pulsą, daug lengviau tirti nusikaltimus. Po reformos, panaikinus apylinkių ir nepilnamečių inspektorių pareigybes, pareigūnai palikti vaikščioti tamsoje. Visa tai privedė prie smulkių nusikaltimų išaugimo. Deja, ši problema tik aštrės. Neatrodo, kad policijos vadovai suinteresuoti ją spręsti“, – konstatuoja Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda.

Nemažą smulkių nusikaltimų dalį padaro nepilnamečiai, iš kurių vėliau formuojasi nepilnamečių gaujos. Jei anksčiau juos suvaldydavo už tam tikrą teritoriją atsakingi nepilnamečių inspektoriai, dabar to nebėra. Teritorijos perdalintos ir šiai dienai už vieną seniūniją atsakinga grupė pareigūnų, dažnai gerai nepažįstanti vietinių probleminių jaunuolių. Taigi, linkę nusikalsti paaugliai nebejaučia akylos pareigūno priežiūros ir apie jokią veiksmingą nuoseklią prevenciją negalime nė kalbėti.

Neberamu ir mažuosiuose miesteliuose

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė teigia, kad šiuo metu darbas su nepilnamečiais nusikaltėliais ir prevencija mažai kam įdomūs. „Kai jautiesi nebaudžiamas, pradėjus nuo smulkių nusižengimų, viešosios tvarkos pažeidimų, tikėtina, greitai pereisi prie kur kas sunkesnių nusikaltimų. Dar blogiau, kai policijos vadovybė ne tik nesiima spręsti aštrėjančios problemos, o patys maskuoja to mastą“,  – konstatuoja L. Soščekienė.

Pasak jos, vykdant išgirtąją policijos reformą, ignoruojant prevencinį darbą su nepilnamečiais, policija užsiaugino sau „klientus“. Jie jaučiasi nekontroliuojami ir nebaudžiami. „Net ir tuose miesteliuose, kur prieš keletą metų šios problemos nebuvo, ji atsirado. Taigi, dabar pareigūnai dirba jau su pasekmėmis, kurios bus vis liūdnesnės. Netikiu, kad generaliniam komisarui ši situacija nėra žinoma, manau, tiesiog trūksta drąsos pripažinti klydus, juk taip garsiai trimituojame apie reitingus, pasitikėjimą ir išaiškinamumą“, – sako LTPF pirmininkė.

Nepilnamečių teisių užtikrinimas atsisuko kitu galu

Be ankstesnės kur kas geriau veikusios prevencinės sistemos sunaikinimo, pareigūnai susiduria ir su kita didele problema. Prieš keletą metų, pakeitus teisinį apklausų bei bendravimo su nepilnamečiais reglamentavimą, gerokai apsunkinta situacija pareigūnams, bandantiems sudrausminti nepilnamečius. Beje, su tuo susiduria ir vaikų teisių pareigūnai, ir patys tėvai.

„Nepilnamečių teises užtikrinti būtina, bet dabartinė situacija pasiekė absurdą. Visi taip prižiūri nepilnamečių teises, kad sudėtinga užtikrinti aplink tuos nepilnamečius esančių žmonių teises, jų turto bei pačių saugumą, – pažymi ji. – Dabar net norint sudrausminti rūkančius jaunesnius nei 16 metų jaunuolius, privalai surinkti galybę įrodymų – kaip nežinia kokio sudėtingumo bylai. Procesai taip apsunkinti, kad padėtis kartais tampa tragikomiška.“

Tikrų nusikalstamumo skaičių pareigūnai nebemato

 Nusikalstamumo augimui padeda statistikos „gražinimas” nerodant dalies nusikaltimų. Žiūrint į kelerių metų nusikalstamų veikų ištyrimo statistiką, atrodo, kad vagysčių gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, 2015 m. registruota 25766 vagysčių, iš jų ištirta 5849. 2018 m.  šie skaičiai krinta kone dvigubai – registruota 14831 vagysčių, ištirta – 3947. Tačiau realybė visiškai kitokia. Nuo 2015 m. pradžios įsigaliojo Baudžiamojo kodekso 190 str. pakeitimas, kai pakeista nedidelės turto vertės riba. Nuo buvusios 38 eurų ji pakelta iki 150. Šitai turėjo įtakos nusikalstamų veikų, užregistruotų pagal BK 178 str. (vagystė), mažėjimui ir taip „dingo” apie pusę smulkių vagysčių.

Kitas dalykas – šiuo metu policijos vadai dirba statistikai, o ne nusikaltimų ištyrimui. „Parodant  nedidelę nesunkių nusikaltimų dalį bei sumenkinant jų rimtumą, tikrųjų nusikalstamumo skaičių visuomenė nebemato. Beje, pareigūnai taip pat“, – konstatuoja L. Soščekienė.

Pavyzdžiui, iš laiptinės, užrakintos tik magnetiniu raktu atrakinama spyna, pavagiamas prirakintas dviratis. Dabar tai registruojama kaip paprasta vagystė, o ne vagystė su įsilaužimu iš patalpų, nors visiems aišku, kad vagis į tą laiptinę paprastai patekęs nebūtų. Kodėl taip daroma?

Anot L. Soščekienės, norint statistikoje mažinti sunkesnių nusikaltimų skaičių. Jei nusikaltėlis sugaunamas – tada atnaujinama nurodant tinkamą nusikaltimą. Dažnai į „smulkmę“ pareigūnams raginama žiūrėti kaip į formalumą – kuo greičiau atvažiuoji, užregistruoji, ir viskas.

Policijos vadovų dovana nusikaltėliams

Anot V. Sandos, pareigūnai jau liūdnai juokauja, kad anksčiau jų pagrindinis darbas buvo ištirti nusikaltimą. Dabar – tik kuo skubiau atvykti ir užregistruoti. Smulkaus nusikaltimo ištyrimo sėkmė – antroje vietoje.

„Deja, tai sugalvoja ne pareigūnai – tokios žinutės siunčiamos iš aukščiausių vadovų. Esą jei anksčiau gaudėme „žulikus“, tai dabar svarbiausia atvažiavus pasirūpinti, kad nukentėjęs jaustųsi gerai. Yra ir kita medalio pusė – jei nusikaltimą tirti „per  brangu“, t. y. žala padaryta mažesnė nei keli šimtai eurų, bus stengiamasi to ir nedaryti“, – teigia pareigūnas.

Nusikaltėliai greitai išmoko šią pamoką. Būtent dėl to imta dažniau vogti smulkesnius daiktus iš parduotuvių, laiptinių, sodų. Vėlgi čia ypač aktyviai reiškiasi paaugliai, kurių kaip ir beveik niekas nekontroliuoja.

„Jei anksčiau nepilnamečių inspektoriai vedė nepilnamečių įskaitą, linkę nusikalsti nepilnamečiai buvo tarsi po didinamuoju stiklu (buvo žinomi jų draugai, aplinka), o pareigūnai buvo atsakingi už rezultatus, kontrolė buvo kur kas veiksmingesnė ir besikuriančios gaujos buvo užgniaužiamos pradžioje, kad nesustiprėtų. To nebeliko. Dėl to stebėtis per kelerius metus išsirutuliojusia situacija irgi neturėtume“, – apibendrina V. Sanda.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija įkurta 1999 m. LTPF sudaro 19 profesinių sąjungų, kurių bendras narių skaičius viršija 4000 narių. LTPF vienija ugniagesius gelbėtojus, policijos pareigūnus, vadovybės apsaugos pareigūnus, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, bausmių vykdymo sistemos pareigūnus ir Vidaus reikalų ministerijos ligoninės medikus.