L. Soščekienė. 5 klausimai policijos generaliniam komisarui L. Pernavui

Generalinis komisaras Linas Pernavas, priremtas prie sienos, per pastarąsias dienas daug visko prikalbėjo apie policijos reformą ir pažėrė nemažai saldžių pažadų. Deja, tai darydamas generalinis komisaras nutylėjo nemažai istorijos detalių ir šios saldžiai piešiamos perspektyvos nelogiškumą. Dėl šių priežasčių pateikiame jam penkis klausimus, kuriuos prašome atsakyti be „politinės pudros“. Pastarosios ir taip pakankamai pripilta į pareigūnų akis.

1. Kodėl profesnės sąjungos atšaukė savo atstovą iš reformą rengusios darbo grupės?

L. Pernavas visur, kur tik galėjo, pasakojo, kad rengiant reformą dalyvavo pareigūnų profesinės sąjungos atstovas. Vis dėlto jis nutylėjo, kad profesinės sąjungos jį atšaukė. Kodėl? Todėl, kad darbo grupei buvo visiškai nusispjauti ant profesinių sąjungų teikiamų pasiūlymų. Čia pasekta Premjero pavyzdžiu, kai nuspręsta ignoruoti pusantrų metų darbdavių ir darbuotojų derintas naujo Darbo kodekso sąlygas.

Komisare, kaip vadinasi procesas, kuomet stipresnis (vadas) ignoruoja silpnesnį (pareigūną)? Tikrai ne dialogu – mes tai vadiname išsidirbinėjimu. Dėl to nekalbėkite viešai, kad ruošiant reformą dalyvavo ir pareigūnų atstovas.

2. Komisariatuose nebereikia „smegenų”? Juos keis „raumenys”?

Grubiai sakant, taip. Iki šiol komisariate dirbusiam pareigūnui taikyti maksimalūs išsilavinimo ir minimalūs fizinio paruošimo reikalavimai, kadangi akcentuotas darbas smegenimis. Tuo metu į patrulių darbą žvelgta atvirkščiai. Jiems taikomi maksimalūs reikalavimai fiziniam pasiruošimui ir minimalūs išsilavinimui. Kitaip tariant, norint tapti patruliu, užtenka baigti 12 klasių.

Taip gyvenome keliolika metų, tačiau staiga visus imta statyti ant ausų. Užsinorėta priversti žmogų, kuriam 10 metų keltas tikslas mąstyti, o ne sportuoti, atitikti patruliui keliamus sveikatos reikalavimus.

Ką tai reiškia? Kad dar kartą daug protingų ir didelę patirtį sukaupusių paregūnų išeis iš darbo. Kitur taip trumparegiškai netraktuojamos nei žinios, nei patirtis, deja, Lietuvoje dar to nesupratome.

3. Kodėl nepasakote tiesos apie „universalaus pareigūno” lygį?

Apie tai jau esu kalbėjusi – 6 šoviniai per metus šaudymo pratyboms ir pusvalandis per savaitę pseudo taktiniams užsiėmimams, kurių metu pareigūnams, skaitomi jūsų, komisare, įsakymai (kaip tos vienintelės ir nepakartojamos Partijos Vado postulatai).

Kaip jūs tikitės paruošti tą išsvajotąjį „universalų pareigūną” su 6 šoviniais per metus? Gal radote lobį? Jau nekalbu apie tai, kad į gatves tuoj bus išvaryta ir daug moterų. Taip, jos gali daug, bet ne viską. Neseniai vienai pareigūnei jau buvo sulaužyta nosis, vadinasi, dabar lauksime kur kas blogesnių padarinių į iškvietimus atliepti įsakius iki šiol tik su nepilnamečiais dirbusioms pareigūnėms?

4. Kodėl slepiate planus, kaip iki 2020 m. pareigūnų skaičių sumažinsite nuo 9000 iki 5000?

Turime informacijos, nuo kurios vis norite atsižegnoti. Visgi ir jūs, ir mes žinome, kad yra planų per ateinančius trejus metus drastiškai sumažinti pareigūnų skaičių.

Aišku, jums gali ir neprireikti atleisti pareigūnų. Sujungus kriminalinę policiją su viešąja, taip sumenkinant kriminalistų patirtį ir įgūdžius, stumiant „universalaus policininko” koncepciją atleidinėti nieko nereikės – jie patys išeis.

Ką darysite, komisare, kai liksite su jauniausiais patruliais, kuriems užtenka 12 klasių išsilavinimo, ir tais, kuriems iki pensijos dienos jau suskaičiuotos? Šie žmonės, matyt, sukandę dantis, dar pakentės iki pensijos, bet, ar sugalvojote, kuo juos vėliau pakeisite? Pripažinkime, juk ir dabar nesugebate surinkti patrulių – jų „nekomplektas” siekia net keliasdešimt procentų! Gal dar sumažinsite reikalavimus išsilavinimui? Iki kokių 9 klasių?

5. Kada pareigūnas tampa per brangus sistemai?

Komisare, viename susitikime esate sakęs, kad vyresni darbuotojai valstybei yra per didelė našta. Kada našta teisėsaugos sistemai ir šaliai tapo didžiausią patirtį sukaupę žmonės?

Jau dabar pareigūnui, turinčiam keliolikos metų patirtį ir dirbančiam apylinkės inspektoriumi, „į rankas“ mokama apie 700 eurų. Šis žmogus savo apylinkėje žino kiekvieną bobutę ir prisimena net jų katinų vardus. Gyventojai juo pasitiki, o tai reikia užsitarnauti.

Vis dėlto išsikėlę planus, kad „visi turi gauti ne mažiau 600 eurų”, vadai sudarė sąlygas jauniausiems pareigūnams „budėti namuose”, o taip atlyginimai yra „pritempiami“. Patyręs pareigūnas to negauna. Kodėl? Nes tada jo atlyginimas bus per didelis? Aišku, jis jo turbūt nė nenusipelnė, nes yra nusipelniusių labiau?

Tokia padėtis veda prie paprasto dalyko – mano minimas patyręs apylinkės inspektorius jau dairosi kito darbo.

Paminėjau tik kelis esminius dalykus, tačiau jų užtenka, kad pamatytume vieną labai bjaurų dalyką. Visos priemonės, kurias dabar taiko Policijos departamentas, stipriai kiršina žmones.

Kaip jūs, gerbiami Lietuvos piliečiai, jaučiatės? Aš blogai. Deja, matau, kaip per pastaruosius 2-3 metus buvo suskaldyti pareigūnai ir kaip ima griūti taip atsargiai ir dėmesingai lipdyta sistema. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tokia situacija nebus suskubta pasinaudoti ir į Lietuvą negrįš „Vilniaus brigados”, „Šiaulių princai” ar „Panevėžio tulpiniai”.

Autorė yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė