Birželio 7 d. išrinktajam Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimas. Jį Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įteikė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.
„Jaudinuosi ir jaučiu, kad tauta, balsavusi ypač antrajame rinkimų ture, deda didelius lūkesčius, manau, kad deda didelius lūkesčius ne tik į mane, bet ir į komandą, į tas idėjas, kurios buvo išsakytos rinkimų kampanijos metu, gerovės valstybės viziją“, – priimdamas gavęs Lietuvos Prezidento pažymėjimą, sakė G. Nausėda ir teigė tikys, kad jam pavyks sutarti su pagrindinėmis Lietuvos partijomis.
„Aš kaip prezidentas norėčiau padaryti viską, kad būtų daugiau santarvės, darnos, bet kad tai netaptų savitiksliu dalyku. Santarvė prasminga tik tada, kada lemia sprendimus, nes šalys, nedarančios sprendimų, yra pasmerktos atsilikti nuo kitų valstybių, o mes sau tokios prabangos negalime leisti, ir jos mums neleis Lietuvos žmonės. Aš už politinį dialogą, už savitarpio pagarbą ir svarbiausia, kad mes niekada neprarastume savo tikslų, savo vizijų ir tvirtu žingsniu žengtume į priekį“, – sakė G.Nausėda.
Išrinktas prezidentas savo pareigas pradeda eiti kitą dieną po to kai pasibaigia pareigas einančio prezidento kadencijai ir prisiekia Seime. G. Nausėdos priesaika numatyta liepos 12 dieną.
Tą dieną, kai išrinktas Respublikos Prezidentas pradeda eiti pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina jam savo įgaliojimus.
Penktadienį Seime taip pat buvo įteikti pažymėjimai ir naujai išrinktiems Europos Parlamento nariams.
Siūlyčiau Rinkimų įstatymo pataisą tokiais atvejais, kai du pirmieji kandidatai nesurenka 2/3 rinkimuose dalyvavusiųjų rinkėjų balsų, nustatyti, kad antrame ture dalyvauja trys daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Šią nuostatą nustatyti tiek renkant prezidentą, merą, Seimo narį vienmandatėje. Tai sustiprintų rinkimų demokratiškumą.
Kažkokia juokinga sovieto-biurokratinė ceremonija su tuo pažymėjimu. Kam reikalinga ta „udastaverenija“, ypač mūsų laikais? Ar įmanoma įsivaizduoti tokią situaciją, kad, pavyzdžiui, Nausėda eina pro prezidentūros duris, o ten stovi kažkoks tarybinis „budintis“ ir sako: „A kur ainam, piliecis?“ Nausėda bando sakyti, kad jis prezidentas ir eina į darbą, o „budzincis“ jam tada sako: „A dakumientą tūrim?“ Ir tada Nausėda prisimena išganingąjį pažymėjimą! „Štai, prašau, dokumentas“, – mandagiai sako jis. „Nū girai, praeikice, draugas prizidzientas“, – sako budintis ir Nausėda įeina į prezidentūrą, pagarbiai apeidamas valytoją, skuduru plaunančią grindzis.
Žodžiu, geriau gal kokią grandinę jam duoti, ar krivūlę, ar kažką tokio, bet tik ne „udastavereniją“. Juk tai atrodo kaip parodija.