Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Darbas skaitmeninėje ateityje

www.alkas.lt
2019-05-21 09:23:43
1
Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.

Pixabay.com nuotr.
Pixabay.com nuotr.

Naujoje ataskaitoje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra skelbia svarbaus 2 metų trukmės projekto, kuriuo siekiama numatyti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai (DSS) Europos Sąjungoje, išvadas. Iš galutinių šio ateities įžvalgų projekto rezultatų matyti skaitmeninių technologijų pokyčiai, šių technologijų galimas poveikis darbo pobūdžiui ir organizavimui, taip pat jų keliami DSS iššūkiai ir teikiamos galimybės.

Skaitmeninės technologijos vystosi be galo dideliu greičiu: jei telefonui prireikė 75 metų, kad pasiektų 50 milijonų vartotojų, tai naujausiai „Angry birds“ programėlei tai pavyko padaryti vos per 35 dienas. Remiantis mokslinėmis prognozėmis, visuotinė skaitmenizacija ir vis plačiau diegiamas dirbtinis intelektas jau per artimiausią dešimtmetį neatpažįstamai pakeis darbo rinką, o mūsų vaikai dirbs darbus, kurie šiuo metu net neegzistuoja.

Europai šiame fone piešiami keturi pagrindiniai ateities scenarijai. Juos Vilniuje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ir Valstybinės darbo inspekcijos surengtoje konferencijoje pristatė  viena iš projekto vadovių Anikė Staren (Annick Starren).

„Nuo kompiuterių sukūrimo atsirado daugiau nei 1 500 naujų profesijų, pavyzdžiui, duomenų bazių administratorius, interneto svetainių kūrėjas, kibernetinio saugumo specialistas. Pokyčiai tik spartėja. Šiandien jau galime užtikrintai sakyti, kad daugiau nei pusė dabartinių pradinukų dirbs darbus, kurie dar neegzistuoja“, – apie technologijų lemiamus pokyčius kalbėjo EU-OSHA ekspertė A. Staren.

Atsižvelgdami  į visuomenines, technologines, ekonomines, aplinkosaugos ir politines vystymosi aplinkybes, EU-OSHA ekspertai, bendradarbiaudami su mokslininkais bei įvairių sričių specialistais, parengė keturis galimus scenarijus, kaip darbo jėga, darbo aplinka ir santykiai Europoje gali  atrodyti 2025-aisias.

Pirmas scenarijus: raida

Raidos scenarijus – tai saugumo, visuomenės pasitikėjimo ir lėto ekonomikos augimo kelias.

Aprašyme teigiama, kad toks scenarijus įmanomas, jei valstybių vadovai bei sprendimų priėmėjai visos ES mastu nuspręstų dėmesį sukoncentruoti į visuomenės pasitikėjimo didinimą: darbuotojų teisių užtikrinimą, socialinės gerovės, stabilumo kūrimą.

Tai reikštų, jog valstybių bei verslo investicijos į išmaniąsias technologijas būtų pristabdytos, siekiant išsaugoti nekintančią dirbančiųjų padėtį. Tai leistų kurti žmonių pasitikėjimą valdžia, tačiau reikšmingai stabdytų ekonomikos augimą.

Vadovaujantis šiuo scenarijumi, turtingiausių visuomenės narių turtas augtų lėtai, tačiau smuktų vidutines ir žemesnes pajamas gaunančiųjų pragyvenimo lygis. Būtų išsaugotos darbo vietos viešajame sektoriuje, tačiau atlyginimų vidurkis reikšmingai mažėtų.

Antras scenarijus: transformacija

Transformacijos scenarijus – tai technologijų įdarbinimas kurti maksimalią naudą gyventojams, teisingai pasiruošus jų įdiegimui.

Visuomenė susivienijusi prieš laukiančius pokyčius. Glaudus tarpinstitucinis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas leistų tiek verslui, tiek sprendimų priėmėjams pasirengti skaitmenizacijai ir užtikrinti, kad prie pokyčių prisitaikyti sugebėtų visos visuomenės grupės.

Teisingai išnaudojamos technologijos ne tik sparčiai augintų ekonomiką, tačiau ir padidintų lygybės bei atskaitingumo jausmą. Lygybės – nes technologijos suvienodina skirtingo amžiaus, lyties ar socialinės klasės žmonių galimybes, tuo tarpu valdžios pareigūnus technologijos įpareigoja didesniam skaidrumui bei atskaitingumui, taip didindamos ir visuomenės pasitikėjimą.

Šiam scenarijui būdingi itin dideli pokyčiai darbo rinkoje: darbo vietos aktyviai ir gana laisvai naikinamos, kuriamos naujos, diegiamos naujos profesijos. Darbuotojams būdinga dirbti keliose pozicijose, derinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą pagal savo poreikius. Atsiranda galimybė sėkmingai dirbti iki 90-ies, pasitelkiant dirbtinį intelektą, o gyvenimo trukmė didėja vidutiniškai iki 100 metų.

Trečias scenarijus: išnaudojimas

Išnaudojimo scenarijuje ekonomika auga sparčiai, taip pat sparčiai diegiamos technologijos, tačiau visuomenė nespėja prie to prisitaikyti.

Valstybės institucijoms neskyrus tinkamo dėmesio ir finansavimo, o verslo bendruomenei neinicijavus tinkamo dialogo, darbuotojai nespėja tinkamai prisitaikyti prie staigių technologinių darbo rinkos pokyčių. Tai reiškia, kad švietimas nėra pritaikytas naujos kartos profesijoms ir darbo rinkai, daugybė žmonių praranda darbo vietas dėl nebereikalingų kompetencijų bei negeba įsidarbinti, nes nespėjo persikvalifikuoti.

Valstybių ekonomika auga, nes verslai, siekdami išlikti konkurencingi, aktyviai investuoja į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekdami kuo plačiau pritaikyti išmaniąsias technologijas.

Tai reikštų, jog itin sparčiai augtų nedarbo lygis bei finansinė atskirtis tarp didžiausias ir žemiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų. Ilgainiui investuoti į darbuotojų perkvalifikavimą ir mokymą nebeapsimokėtų, nes reikalingus įgūdžius taptų itin paprasta nusipirkti laisvoje ir lanksčioje rinkoje – prie jos prisitaikyti nespėjusiems būtų siūlomas tik nedidelis kiekis nekvalifikuotų darbo vietų. Tai kurtų didelį nestabilumą ir nepasitikėjimą visuomenėje.

Ketvirtas scenarijus: fragmentavimas

Susiklosčius situacijai, kurioje verslas ir valdžios institucijos vengtų tiek investicijų į technologijas, tiek – į socialinę sanglaudą, susiklostytų itin palankios sąlygos šešėlinei ekonomikai klestėti.

Orientacija į trumpalaikes asmenines naudas, paskatinta nesaugumo ir neužtikrintumo dėl ateities jausmo, skatina mokesčių vengimą, nelegalų darbą ir kitokį sukčiavimą. Tai reiškia, jog surenkama itin mažai mokestinių lėšų biudžete ir teikiamos prastos kokybės bei nepakankamos viešosios paslaugos, trūksta lėšų investicijoms į technologinį tobulėjimą.

Tokios sąlygos užtikrintų lėtą ekonomikos saugumą ir itin didelį nestabilumą bei mažus atlyginimus darbo rinkoje. Toks modelis didintų socialinę atskirtį, nes vis dar išliktų poreikis itin aukštos kvalifikacijos specialistams, galintiems reikalauti didelių atlyginimų.

Privačios kompanijos į technologijas tokiomis aplinkybėmis žiūrėtų tik kaip į įrankį trumpalaikiam pelnui ar efektyvumui didinti, neinvestuotų į mokslinius tyrimus ir nesiektų prisitaikyti prie naujų veiklos modelių.

Visi šie scenarijai – tikėtini ir galimi mūsų ateities vaizdiniai, o tai, kuris iš jų išsipildys, priklauso nuo visuomenės nuostatų, kurioms įtikti mėgins sprendimų priėmėjai, verslo ir viešojo sektoriaus gebėjimo tartis ir diskutuoti bei politinės lyderystės, įsitikinę EU-OSHA ekspertai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žmogaus ir dirbtinis intelektas. Ko tikėtis ateityje?
  2. ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje
  3. Nobelio premijos laureatas: pasauliui nereikia žmonių, žinančių faktus
  4. Visuomenininkai ragina vetuoti naująjį Darbo kodeksą
  5. EP patvirtino naujas taisykles, kad būtų lengviau derinti darbą ir šeimą
  6. Lietuvos konkurencingumui užtikrinti būtinos reformos ir glaudesnis dialogas tarp valdžios, verslo bei visuomenės
  7. Ekonomistės įžvalgos apie mažai uždirbančius lietuvius: Tai mentaliteto problema
  8. D. Paukštė. Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?
  9. „Swedbank“ ekonomikos apžvalga: Lietuvos ekonomiką sukaustė ledai, atlydis – tik vasarą
  10. Lietuva ir Norvegija kartu ieškos pažangių atliekų tvarkymo ir perdirbimo sprendimų
  11. Seimas papildė darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimo į Lietuvą tvarką
  12. Emigracijos mažinimas: reikalinga politinė atsakomybė
  13. 2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje
  14. Kelios dešimtys asmenų dalyvauja konkurse į ŽŪM darbo vietas Kaune
  15. Technologinių ekoinovacijų diegimui – milžiniškas verslo dėmesys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. valdymo sistemos dokumentams says:
    6 metai ago

    Tai jau viskas, einame į skaitmeninimą, kuo toliau tuo labiau viskas bus kompiuteriuose, internete. Jau dabar praktiškai jokių lapų nebereikia, net einant į kiną nebūtina turėti rankoje bilieto – jis telefone. Tai ką jau kalbėti apie dokumentus, kurių prispausdinama bala žino kiek. Ir valdyti tuos dokumentus lengviau kompiuteryje, nei kuistis ir kilnoti papkes.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių
  • Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?
  • Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

Kiti Straipsniai

Prezidento susitikimas su diplomatais

Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais

2025 07 08
Mobili kvapų matavimo stotis

Vilniaus paukštyne įrengta mobili kvapų matavimo stotis

2025 07 08
Dirbtinis intelektas

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08
Kompiuteris,užrašai

Tyrimas: renkantis darbą – svarbi ir darbo vieta

2025 07 07
Kompiuteris

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Susitarimo pasirašymas

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Automobilis BMW

Kodėl 10 metų automobilis – patraukliausias pasirinkimas?

2025 06 29
Dantų protezavimas

Kai šypsena keičia gyvenimą: „PAPADENT“ patirtys

2025 06 25
Dirbtinis intelektas

Didelis atvirumas su DI gali turėti nenumatytų pasekmių

2025 06 21
Ekonomika | pixabay.com, Deedster nuotr.

Konkurencingumo reitinge – istorinis Lietuvos šuolis

2025 06 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rengėjų nuotr.

Uteniškiai pažymėjo LŠS šimtmetį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai