Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Ekonomistės įžvalgos apie mažai uždirbančius lietuvius: Tai mentaliteto problema

www.technologijos.lt
2015 03 23 15:00
0
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kirpėjai, pardavėjai, padavėjai, nekvalifikuoti darbuotojai, valytojai, kosmetologai – tai Lietuvoje mažiausiai uždirbančių profesijų atstovai. „Sodros“ duomenimis, jų mėnesinis atlyginimas 2014 m. vidutiniškai siekė nuo 160 iki 250 eurų.

Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad pernai spalį darbuotojų, įskaitant dirbančius individualiosiose įmonėse, gavusių 300 eurų ir mažiau, buvo 19,4 proc., arba 211 tūkstančių. Daugiau nei pusė darbuotojų (124,7 tūkst.), kurie gavo 300 eurų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

Kauno technologijos universiteto ekonomistė daktarė Edita Gimžauskienė sako, kad pagrindinė problema yra žmonių, kurie gauna minimumą, mentalitetas.

Kodėl kai kurių profesijų atstovai mūsų šalyje uždirba tiek nedaug – ar patys žmonės deda per mažai pastangų, kad tobulėtų, ar darbdaviai neskiria pakankamai dėmesio darbuotojų kvalifikacijos kėlimui? O gal statistika neatspindi tikrovės? Savo mintimis ir įžvalgomis dalijasi Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) dekanė prof. E. Gimžauskienė.

– Ką mažiausiai uždirbančių profesijų žmonės turėtų daryti siekdami, kad jų uždarbis didėtų?

– Trumpuoju laikotarpiu tvarūs, t. y. turintys ilgalaikį poveikį, pokyčiai, ko gero, yra sunkiai įsivaizduojami, nes pagrindinė problema – žmonių mentalitetas.

Žvelgiant į mažiausiai mokamų Lietuvoje profesijų sąrašą, labai aiškiai matyti dviejų kategorijų profesijos: paslaugų sektoriaus atstovai (kirpėjai, barmenai, padavėjai) ir nekvalifikuota darbo jėga. Pastarosios atžvilgiu kyla klausimų: kokią Lietuvos darbo rinkos dalį sudaro nekvalifikuota darbo jėga? Kiek jos reikia ir kodėl ji nekvalifikuota? Ko gero, atsakymai slypi nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemoje, kuri taip ir nerado aiškios vizijos bei krypties.

Kalbant apie paslaugų sektorių, situaciją reikėtų interpretuoti keliomis skirtingomis perspektyvomis. Pirma, ko gero, į statistiką nepakliuvo tie, kurie dirba su verslo liudijimais (grožio paslaugų sektorius) ar yra įkūrę savo verslą (grožio salonus) ir darbo vietas nuomoja kitiems. Ta dalis yra save išlaikantys ir todėl iškreipia statistiką. Antra, kalbant apie žemus atlyginimus paslaugų sektoriuje norisi atkreipti dėmesį į Lietuvoje vyraujančią aptarnavimo paslaugų kokybę (viešojo maitinimo, svetingumo, sveikatos ir grožio sektoriai).

Reikėtų kelti klausimą, kas programuoja problemą – ar žemas atlygis lemia žemą paslaugos kokybę, ar žema kokybė lemia žemą atlygį? Kita vertus, svarbus yra profesijos prestižas. Visame pasaulyje, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, kvalifikuotas padavėjas barmenas yra vertinamas ir jo atlygis nepakliūva į mažai mokamų kategorijas.

Reikėtų detalesnės analizės, kokia yra šio sektoriaus darbuotojų kvalifikacija ir koks yra šio verslo sektoriaus atstovų požiūris į kvalifikacijos kėlimą, ugdant gebėjimus dirbti paslaugų sektoriuje.

– Ar dešimtis kartų siekiantis žemiausios grandies darbuotojo ir vadovo atlyginimų skirtumas yra normalus, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, ar Lietuvoje šios žirklės yra per didelės?

– Remiantis tarptautinės bendrovės „Hay group“ atliktais tyrimais apie atlygio skirtumus tarp darbuotojų ir vadovų, Lietuva yra devynioliktoje vietoje pasaulyje. Lietuvoje darbininko atlyginimas yra 7,4 karto mažesnis nei vidutinės įmonės vadovo ar didelės įmonės departamento vadovo atlyginimas, savo metinėje apžvalgoje skelbia Hay Group“. Vokietijoje šis skirtumas siekia 4,3 karto, Didžiojoje Britanijoje – 3,4 karto.

Šios statistikos vertinimas turi būti kompleksinis. Viena iš paprastesnių perspektyvų yra šalies tradicija ir kultūra. Ko gero, niekam nekyla klausimų, kodėl Skandinavijos šalyse šie rodikliai yra vieni žemiausių ir siekia mažiau nei 3 kartus.

Siekiant geriau suprasti statistikos piešiamą vaizdą, tikslinga analizuoti skirtingų šalių ūkio struktūros skirtumus. Šalyse, kuriose vyrauja daugiau pridėtinės vertės kuriančios ūkio šakos, šie skirtumai yra žemesni.

Daugiau į tradicines pramonės šakas orientuotos šalys šias žirkles turi didesnes. Viena iš svarbiausių to priežasčių yra darbuotojo pakeičiamumas bei jo praradimo ir alternatyvos išlaidos. Tarkim, aukštųjų technologijų srityje kiekvieno darbuotojo vertė yra milžiniška, todėl skirtumas tarp vadovo ir darbuotojo atlygio nebus didelis.

Šioje perspektyvoje tikslinga kelti klausimą, kodėl, nepaisant ilgalaikių šalies strategijų ir ambicijų tapti į pažangias technologijas ir aukštos pridėtinės vertės produktus orientuota šalimi, labai didelė gyventojų dalis pasirenka turgaus prekeivio, emigranto, dirbančio nekvalifikuotą darbą, kelią. Reikia klausti, kiek valstybė realiai investavo į tai, kad per 25 nepriklausomybės metus šalyje būtų užauginta karta, gebanti kurti didesnę pridėtinę vertę?

– Per ketvirtį amžiaus Lietuvoje neužaugo nauja lyderių karta?

– Kitas ne mažiau svarbus aspektas, galiojantis ne tik Lietuvoje, yra lyderystės krizė. Remiantis „Hay Group“ atliktais tyrimais galima teigti, kad gabių, gebančių siekti rezultato vadovų stinga. Vadovo pozicija neturėtų būti savitikslis dalykas, o labiau lyderystės požymis.

Lietuvai tiesiog stinga darbuotojų, norinčių tapti geriausiais lyderiais savo srityje. Darbdaviai susiduria su degančių akių problema, kuomet atėjus į įmonę, klausiama ne ką dirbsiu, ir ko turiu išmokti, o kiek man mokės. O kiek yra tokių, kurie nori prisiimti atsakomybę už kitus, už komandą, už bendrą rezultatą?

Šiuo atveju jau kalbame apie atsakingą lyderystę, kurios nebuvimą aiškiai parodė 2008 metų krizės pradžia JAV. Pagrindinė to priežastis yra ekonominė gerovė, kuri sukuria tam tikro komforto iliuziją ir po truputį atrofuoja polinkį kurti ir rizikuoti būti geriausiam.

Taigi atlygio skirtumas negali būti vertinamas kaip didelis, mažas ar normalus. Tai yra šalies mentaliteto bei kuriamos vertės pavieniuose ūkio sektoriuose atspindys. Nors JAV priskiriama prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių šalių, šioje šalyje žirklės tarp vadovų ir darbuotojų pastaruoju metu didėjo sparčiausiai, o tai yra visuotinės gerovės iliuzijos ir lyderystės krizės atspindys.

– Ar „Sodros“ skelbiama statistika nėra šiek tiek kreivas veidrodis, neatspindintis, kad daugelis oficialiai mažiausiai uždirbančių asmenų iš tiesų gauna daug didesnes pajamas?

– Manau, iš dalies tai tiesa, nes nėra aišku, ar į statistiką buvo įtraukti su verslo liudijimais dirbantys specialistai, o ir šešėlinio verslo įtaka gali būti nemaža, nes mažiausiai uždirbančių profesijų atstovai potencialiai nesunkiai gali gauti atlygius vokeliuose.

Kita vertus, galima įžvelgti ir kitų paradoksų. Šis tyrimas teigia, kad Lietuvoje daugiausia yra parduotuvių pardavėjų (61,6 tūkst.), įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų (50,5 tūkst.), vairuotojų (39,8 tūkst.), biurų, viešbučių valytojų, kambarinių ir pagalbininkų (39,8 tūkst.) bei reklamos ir rinkodaros specialistų (38,6 tūkst.). O štai Lietuvos darbo biržos statistikoje dauguma šių profesijų vis dar pakliūva į paklausiausių specialybių sąrašus.

– Atlyginimų didėjimas tiesiogiai susietas su ekonomikos augimu. Ar jie gali didėti greičiau, nei auga šalies ūkis?

– Teoriškai atlygis neturėtų didėti sparčiau, nei auga šalies ūkis, tačiau jau minėtos priežastys – ūkio struktūra, kuriama vertė bei darbo našumo skirtumai – šią situaciją gali iškreipti. Čia matau keletą esminių problemų.

Pirmoji – aptarnavimo paslaugų sektoriaus problema. Kvalifikacijos ir aptarnavimo kokybės poreikis tiesiogiai koreliuoja su atlygiu, o aptarnavimas Lietuvoje – didelė problema.

Lietuva nenusitrins menkai mokamos darbo jėgos įvaizdžio, kol neturės aiškios švietimo sistemos, nepriklausančios nuo sėdinčiųjų valdžioje. Šaliai būtina vizija ir investicijos į jaunosios kartos ugdymą jau nuo pirmųjų mokyklos klasių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Sodra“ skelbia į fondą gavusi daugiau įplaukų
  2. J. Valatka. Noro būti valdžioje įkaitai
  3. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  4. P. Gylys. Grįžkit į Sodros glėbį, vaikai paklydėliai!
  5. „Sodros“ deficitas sumažėjo ketvirčiu milijardo
  6. Pritarta ministerijos siūlymui, kad įvedant eurą didėtų socialinių išmokų dydžiai
  7. Šioje šalyje nėra vietos mažosioms bendrijoms

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

2022 05 26
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.

Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema

2022 05 25
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

2022 05 23
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje

2022 05 19
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

2022 05 15
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.

Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
Autobusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus viešajame transporte vyksta pokyčiai

2022 05 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Kodėl verta valgyti vyšnias
Įvairenybės

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28
Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!
Lietuvoje

Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!

2022 05 28
Kokios rūšies ryžius rinktis?
Lietuvoje

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

2022 05 28
„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!
Etninė kultūra

„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!

2022 05 28
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų
Lietuvoje

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms
Kultūra

Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms

2022 05 28
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

2022 05 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks gamtovaizdis! apie Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
  • ,,Svoboda" transliuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Taisingai pastebėta? apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Nuorodos apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba
  • Geriau miegoti padės ir… trešnės
  • Šampūnai su keratinu – kodėl juos verta rinktis?
  • Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 701; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 602; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 377; komentarų: 18
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 289; komentarų: 18
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 286; komentarų: 0
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V) peržiūrėta: 274; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

by Ditė Česėkaitė
2022 05 26
0
Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai...

Skaityti toliau

Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema

by Kristina Aleknaitė
2022 05 25
0
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.

Per metus darbo neturinčio jaunimo iki 29 m. sumažėjo dvigubai: balandžio 1 d. jaunų bedarbių buvo 27,9 tūkst. – 31,4...

Skaityti toliau

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

by Ditė Česėkaitė
2022 05 23
0
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Gitanas Nausėda gegužės 23-25 dienomis Šveicarijoje dalyvaus Davoso pasaulio ekonomikos forume, kuriame pasaulio politikos ir verslo lyderiai aptars padėtį, susiklosčiusią...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks gamtovaizdis! apie Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
  • ,,Svoboda" transliuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Taisingai pastebėta? apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Nuorodos apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Žemyna apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

Kitas straipsnis
Estai žvalgosi į Lietuvą: kodėl pritraukiame daugiau užsienio inestuotojų nei Estija?

Estai žvalgosi į Lietuvą: kodėl pritraukiame daugiau užsienio inestuotojų nei Estija?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai