Intelektas vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį, nesvarbu, ar jis žmogaus, ar dirbtinis. Žmogaus intelektas yra savybė, padedanti mokytis, suprasti, generuoti idėjas ir spręsti iškilusias problemas. Dirbtinis intelektas imituoja žmones pagal gautą informaciją.
Vis dar svarstote, ar dirbtinis intelektas gali prilygti žmogaus intelektui, ar ne? Perskaitykite šį straipsnį ir esame tikri, kad rasite atsakymą.
Dirbtinio Intelekto Ir Žmogaus Intelekto Sąvokos
Dirbtinis intelektas visada yra šalia. Ar dažnai naudojate „Google Maps“, išmaniuosius garsiakalbius ar veido atpažinimo funkciją? O kaip dažnai žaidžiate vaizdo žaidimus, lažinatės William Hill pavyzdžiui internetinėje svetainėje ar tiesiog savo malonumui lošiate prieš kompiuterį?
Dirbtinis intelektas reiškia technologiją, kuri verčia mašinas mąstyti ir veikti kaip žmonės. Tai žymiai palengvina žmonių darbą. Taigi, robotai, kopijuojantys žmonių elgesį, jau kurį laiką yra naudojami tokiose srityse kaip sveikatos priežiūros pramonė, animacija, kompiuterinės sistemos, žiniasklaida ir kitur. Mašina gali savarankiškai mokytis, atlikti savianalizę, tarsi bendrauti su žmonėmis ir net save taisyti.
Idėja pagaminti mašiną, galinčią mąstyti kaip žmonės, kilo iš fantastikos pasaulio. Nors šios dirbtinio intelekto valdomos programos turi didesnį vykdymo greitį ir pasižymi didesniu darbiniu pajėgumu ir tikslumu. Visgi jos yra sudėtingos ir gana monotoniškos.
Žmogaus intelektas reiškia žmonių sugebėjimus, leidžiančius mąstyti, suvokti įvairias išraiškas, suprasti sudėtingas idėjas ir spręsti įvairias problemas. Žmonės geba prisitaikyti prie naujų situacijų ir panaudoti žinias nepažįstamoje aplinkoje ir kalbant su kitais žmonėmis.
Žmogaus intelektą palaiko tokie konceptualūs jausmai kaip energija ir įkvėpimas. Tai suteikia žmonėms galimybę atlikti sudėtingus psichologinius uždavinius. Pasitelkus išmaniąsias technologijas, kuriamas kolektyvinis intelektas. Tyrimai parodo, kad kartu dirbančių ir to paties tikslo siekiančių žmonių grupė yra protingesnė nei kiekvienas žmogus, dirbantis atskirai.
Dirbtinio Ir Žmogaus Intelektų Skirtumai
Žmogaus smegenys yra analogiškos, o mašinos, naudojančios dirbtinį intelektą, yra skaitmeninės. Didžiausias skirtumas yra tas, kad žmonės naudoja savo smegenis, gebėjimą mąstyti ir atmintį, o dirbtinio intelekto mašinos priklauso tik nuo jiems pateiktų duomenų.
Žmonės mokosi iš praeities klaidų, o sumanios idėjos ir protingas požiūris yra žmogaus intelekto pagrindas. Mašinos negali mokytis iš praeities ir niekada nepasieks žmonėms būdingo mąstymo.
Dirbtinis intelektas reikalauja daug laiko, kad prisitaikytų prie naujų aplinkybių. Tuo tarpu žmonės gali lengvai prisitaikyti prie įvairių pokyčių, mokytis ir naudoti kelis įgūdžius vienu metu.
Šiuolaikiniai kompiuteriai paprastai sunaudoja 2 vatus energijos, o žmogaus smegenys – apie 25 vatus per tą patį laiką. Tačiau šiuo metu žmonės vis tik negali įveikti kompiuterių greičio informacijos apdorojimui.
Koks Dirbtinio Intelekto Poveikis Darbo Vietų Ir Ekonomikos Ateičiai?
- Užduočių automatizavimas
Monotoniškos užduotys ir pasikartojantys darbai, reikalaujantys milžiniškos informacijos apdorojimo, šiuo metu jau yra atliekami kompiuteriu.
- Naujos galimybės
Dirbtinis intelektas nuolat atlieka paprastas darbo užduotis, kuriomis žmonės užsiimdavo anksčiau. O tai sukuria naujus verslus, galimybes ir profesijas bei atveria duris naujai darbo jėgai.
- Ekonomikos augimo modelis
Dirbtinis intelektas, naudojamas dėl technologinių priežasčių, gali suteikti organizacijoms daugybę naujų galimybių ir pagerinti darbo našumą ir efektyvumą. Tai mainais skatina plėtrą ir pinigų raidą, kuri taip pat gerina ir gyvenimo pobūdį.
- Darbo vaidmuo
Dirbtinis intelektas reikšmina žmonių suvokimą apie darbingumą. Tai virsta esminiu žmogaus noru investuoti, kurti ir įsipareigoti. Taip net įprasti ir nuobodūs darbai tampa reikšmingi ir naudingi.
- Daugiau vietos kūrybai ir naujovėms
Kai robotai perima įprastas darbo užduotis, specialistai turi daugiau galimybių susikoncentruoti į kūrybą, pasitelkdami savo intelektą, vaizduotę ir išradingumą. Jau dabar būsimiems darbuotojams svarbiausiu taikiniu turėtų tapti tarpdiscipliniškumas – gebėjimas įgyti fundamentinių žinių tam tikroje profesinėje srityje ir valdyti atitinkamas informacines technologijas.
Apibendrinimas
Stephenas Hawkingas teigė, kad sukūrus visišką dirbtinį intelektą, gali paaiškėti žmonijos pabaiga. Dirbtinis intelektas savaime projektuotų save vis didesniu greičiu. Žmonės, kuriuos riboja lėta biologinė evoliucija, negalėtų konkuruoti su dirbtiniu intelektu ir galiausiai robotai žmones pakeistų visiškai.
Dirbtinis intelektas nuėjo ilgą kelią nuo mokslinės fantastikos iki šiandieninės realybės. Nėra jokių abejonių, kad jis jau pažangiai formuoja kiekvienos industrinės pramonės šaką ir kelia pasaulį į kitą lygį.
Tačiau vis dar neįmanoma tiksliai imituoti žmogaus intelekto. Kompiuteriai vis dar negali nukopijuoti žmonių minties proceso ir, pasak ekspertų, tai nebus net įmanoma artimiausioje ateityje. Žmogaus minties procedūros labirintas išlieka nežinomas. Neaišku, ar kada nors žmonės bus pajėgūs sukurti mašinas, kurios gebės mąstyti kaip jie.
