Balandžio 1-5 dienomis, Hanoverio mieste, Vokietijoje Lietuvos mokslo delegacija, vienijama atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, dalyvauja didžiausioje pasaulinėje pramonės parodoje „Hannover Messe 2019“.
Šioje parodoje sukurtas technologijas, išradimus ir teikiamas paslaugas verslui pristato net 6 šalies mokslo įstaigos jungtiniame Lietuvos stende, kuriuo pasirūpino Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas „Open R&D Lietuva“ tinklas.
„Šioje parodoje kartu su mokslo institucijomis dalyvaujame jau trečius metus iš eilės. Išties turime kuo didžiuotis, mūsų šalies mokslininkai yra ypač aukštos kvalifikacijos, kasmet pristatome vis naujus ir pasaulio tendencijas atliepiančius išradimus“, – sako Gintarė Narakienė, tinko „Open R&D Lietuva“ vadovė.
„Hannover Messe 2019“ parodoje jungtiniame Lietuvos stende dalyvauja Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Klaipėdos universitetas (KU), Lietuvos energetikos institutas (LEI) ir Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC).
Nuo virtualios realybės iki prototipavimo
Kaip pasakoja KTU technologijų perdavimo projektų vadovas dr. Tadas Prasauskas, KTU kuria unikalius 3D nano medžiagų spausdinimo įrenginius, skirtus įprastiniams polimerams transformuoti į didelės pridėtinės vertės nano ir mikro-pluoštines medžiagas. Šių medžiagų taikymas apima švariųjų technologijų, gyvybės mokslų, biotechnologijos, energetikos ir daugelį kitų pramonės sektorių. Ypač vertingas šių funkcionalizuotų nano/mikro-struktūrinių medžiagų taikymas yra biofarmacijos ir biomedicinos srityse, įskaitant žaizdų tvarstymą, audinių inžineriją, vaistų pernešimą, biologiškai aktyvių molekulių imobilizavimą ir atskyrimą.
Taip pat parodos dalyviai gali išbandyti KTU VRlab (Virtualios realybės laboratorijos) sukurtus VR žaidimus bei susipažinti su virtualios bei papildytos realybės galimybėmis. Šios technologijos gali būti panaudotos apmokant naujus gamybos darbuotojus, treniruojant potrauminius pacientus ar sportuojant virtualioje aplinkoje.
VGTU atstovauja kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ prototipavimo laboratorijos vedėjas Ričardas Leščinskas bei Dr. Sigitas Petkevičius iš Mechanikos fakulteto. „Parodoje pristatome greitojo prototipavimo metodų taikymą šiuolaikiškų išmanių įrenginių prototipų gamyboje ir skaitmeninės gamybos taikymą studentų kūrybinėje veikloje. Stende demonstruojame interaktyvią švieslentę, kurią pagamino studentai kaip modulinį apšvietimo elementą pramoginiam taikymui,“ – kalba VGTU atstovai.
Tuo tarpu VDU atstovė, mokslo paslaugų vadybininkė Milda Žaliauskaitė, džiaugiasi galėdama parodoje pristatyti dirbtinio intelekto technologijų, duomenų analizės ir vaizdų analizės sprendimus verslui kalbos technologijų, medicinos, teisės, žemės ūkio ir kultūros paveldo monitoringo srityse. „Labiausiai akcentuojame VDU Informatikos fakulteto ir Intelektualiųjų sistemų laboratorijos tyrimus, jų taikymus ir reikšmingiausius mokslininkų pasiekimus,“ – pasakoja M. Žaliauskaitė.
Parodoje pristatomos ir žemės ūkio bei jūrinės technologijos
„Žemės ūkis šiuo metu žengia didelius žingsnius link inovacijų diegimo ir skaitmenizavimo. Proveržis maisto žaliavų kokybės, biotechnologijų, bioenergetikos srityje vyksta ypač sparčiai. Parodoje pristatomi mokslinių tyrimų ir inovacijų pavyzdžiai, kuriuos pastaruoju metu vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tikslieji matavimai bei specifinių duomenų apdorojimas taikant spektroanalitines kameras vykdomi miškininkystės tyrimų srityje profilaktiškai stebint ir prognozuojant medynų produktyvumą, ekologinę būklę ir ligas,“ – sako asociacijos slėnis „Nemunas“ direktorė Dr. Inga Adamonytė.
„Žemės ūkio inžinerijos srityje vykdomi projektai, kurių esmė yra žemės ūkio technologijų diegimas, kurioms reikia didelių duomenų bazių, ilgų duomenų eilių stebėjimų ir apdorojimo. Aplinkos inžinerijos srityje vykdomi mokslinių tyrimų projektai, kuriuose sensoriai fiksuoja apie 5000 duomenų eilę per tiriamąjį vegetacijos laikotarpį, šie duomenys leidžia tiksliai moksliškai pagrįsti vandens ūkio inžinerines technologijas, taip pat tiriamas netradicinių atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip jūros bangos ar upės tėkmė, pritaikomumas Lietuvoje,“ – teigia Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro projekto dalies vadovas Egidijus Kasiulis.
KU Mechanikos ir jūrų inžinerijos laboratorijos vadovas Artūras Tadžijevas džiaugiasi, kad parodoje gali pristatyti universitete kuriamus ir vystomus sumuštinio tipo kompozitinių plokščių jungčių prototipus, granulinių polimerų 3D spausdinimo technologijas, Jūros tyrimų instituto (JTI) teikiamas paslaugas. „Tai puiki proga KU atstovams susirasti partnerių, kartu su verslu kuriamiems „in-wheel“ elektrinių variklių prototipams vystyti, pristatyti JTI sukurtas bio-geo-chemijos technologijas,“ – teigia A. Tadžijevas
Lazerinės ir energetikos technologijos
FTMC šįmet „Hannover Messe“ parodoje pristato inovatyvias aliuminio dangas bei lazerinius diodus. „Mūsų sukurtos dangos leidžia suteikti unikalias antibakterines bei antigrybelines savybes. Taip pat galima smarkiai padidinti atsparumą dilimui kas leidžia gaminti praktiškai amžinas detales. Lazeriniai diodai veikiantys infraraudonojoje srityje yra naujas lietuvių proveržis lazerinėse technologijose, leidžiantis lazerines sistemas sumažinti iki žiebtuvėlio dydžio ir gerokaijas atpiginti,“ – pasakoja FTMC inovacijų ir projektų vadovas Karolis Stašys.
Kitas FTMC atstovas Linas Eriksonas parodoje pristato Lietuvos lazerinių technologijų pasiekimus, bendrų mokslo-verslo projektų galimybes su Lietuvos mokslinių tyrimų institucijomis fotonikos, chemijos ir medžiagų mokslo srityse, taip pat dalyvavimą klasterių iniciatyvose.
Parodoje savo išradimus pristato ir LEI. „Pristatome plazminių technologijų laboratorijos keraminių dangų ir pluošto pavyzdžius bei Vandenilio energetikos technologijų centro kuriamus didelio paviršiaus ploto aliuminio oksido miltelius, tinkamus taikyti katalizatoriams. Taip pat pristatome inovatyvius vandens ir šilumos skaitiklius, kurie buvo sukurti Axioma metering įmonėje bendradarbiaujant su Lietuvos energetikos institutu,“ – pasakoja LEI inovacijų vadybininkas Dr. Marius Urbonavičius
Jau penkti metai Lietuvos tyrėjai tarptautinėje mokslo, technologijų ir inovacijų rinkoje prisistato su „OPEN R&D Lietuva“ ženklu. Jis leidžia mūsų universitetams ir institutams, kaip vieno tinklo nariams, būti labiau matomiems tarptautiniame kontekste.
MITA kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „Open R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Tai didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas, kuris teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.
Kad verslas su mokslu galėtų sėkmingai bendradarbiauti, MITA įkūrė „Open R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centrą. Jis padeda verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, sudaro galimybes individualiems susitikimams.
Kiek gyvenimų reikia nugyventi, kad su visu tuo bent jau profesionaliau susipažintum, apie profesionalų išmanymą jau net nesvajojant.
Kaip gaila, kad to nesulaukė mūsų tėveliai, tarpukariu Lietuvą ir jos inžineriją kūrę. Jie buvo ir filosofai, ir svajotojai. Kaip jiems įdomu būtų…
Tik štai kasdieniuose žmonių, šeimos santykiuose, teisingumo srityje visai išmintį praradome. Štai kad ir vėl Kručinskienę taršo, baudžia už „nusikaltimą” – kam ramiai nestovėjo ir nestebėjo, kaip jos išdykaujantis vaikas neklauso, tiesiai po ratais lekia.