Jau netrukus suksime laikrodžius: ar tai daro įtaką mūsų širdies sveikatai?

Du kartus per metus persukame laiką – rudenį laikrodžių rodyklės pasislenka valanda atgal, pavasarį – į priekį. Jau visai netrukus, kovo 30 d., pereisime prie vasaros laiko.

Laiko persukimo įtaka sveikatai

Nors iš pirmo žvilgsnio laiko persukimas atrodo menkas pokytis, kai kurie tyrimai rodo, kad būtent pavasarį, persukus laiką, padidėja širdies priepuolių ir insultų skaičius, o didžiausias pavojus kyla širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių sveikatai.

Tačiau, kaip pabrėžia Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, tai, ar laiko persukimas turės įtakos sveikatai, priklauso nuo įvairių veiksnių.

„Ligoniams, kurių gyvenimo ritmas yra nusistovėjęs, – jie tuo pat metu kasdien vartoja vaistus, eina miegoti, pietauja ar vakarieniauja, – laiko persukimas gali išderinti biologinį laikrodį ir jų savijauta gali šiek tiek pablogėti.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra masinis reiškinys – panašiai kaip mėnulio užtemimai ar magnetiniai laukai, laiko pasikeitimas veikia tik tam tikrą žmonių grupę ir dažniausiai poveikis būna trumpalaikis“, – teigia jis.

Pasak jo, net sveiki žmonės gali patirti panašių požymių, keliaudami per laiko juostas ir bandydami prisitaikyti prie naujo miego ar aktyvumo režimo.

Širdies ir kraujagyslių ligų pavojus

Bumblauskas pabrėžia, kad, nors laiko pokytis tiesiogiai nesukelia didesnio širdies ir kraujagyslių ligų pavojaus, svarbu atkreipti dėmesį į kortizolį – hormoną, gaminamą antinksčiuose: „Didžiausias šio hormono kiekio pokytis įvyksta naktį, tarp 3 ir 6 valandos.

Statistiškai šiuo metu dažniausiai įvyksta infarktai ir insultai. Taip yra todėl, kad padidėjus kortizolio lygiui kūne gali išaugti ir krešulių susidarymo pavojus. Be to, ligoniai neretai tokiu paros metu skundžiasi ir krūtinės skausmais, širdies permušimais ir padidėjusiu kraujospūdžiu.“

Miegas – vienas svarbiausių bendros sveikatos rodiklių

Kardiologas įspėja, kad miego sutrikimai gali padidinti ne tik širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir kitų sveikatos problemų pavojų.

Net ir nedideli laiko pokyčiai, pavyzdžiui, praradus valandą miego, gali turėti įtakos kūnui – gali išaugti širdies ir kraujagyslių įvykių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis ar pulso svyravimai, kurie gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, pavojus.

Pasak jo, jautriausi paros režimo pokyčiams yra vyresnio amžiaus, taip pat sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintys aukštą kraujospūdį asmenys.

„Be to, pažeidžiamiausių žmonių grupei priklauso ir turintys miego sutrikimų, pavyzdžiui, dėl depresijos ar kitų organinių ligų, taip pat vyrai, turintys prostatos problemų, ir žmonės, kenčiantys nuo prastų miego sąlygų dėl kamuojančio dusulio, ritmo sutrikimų ar širdies permušimų“, – pabrėžia jis.

Anot jo, svarbu prisitaikyti prie laiko pokyčio ir išlaikyti įprastą miego trukmę: „Jei keičiantis laikui pradėsite savo dieną valanda anksčiau, patariama valanda anksčiau ir eiti miegoti.

Žinoma, miego trukmė kiekvienam žmogui gali būti skirtinga – tai priklauso nuo individualių poreikių, gyvenimo ritmo ir įpročių. Tačiau, kad prisitaikymas būtų sklandus, svarbu, kad miego trukmė liktų panaši. Kitų būdų, kurie padėtų susidoroti su laiko pokyčiu, nėra.“

Nepamirškite vartoti vaistų

Nors miego trūkumas ir stresas, galintys atsirasti dėl laiko persukimo, gali turėti tam tikrą poveikį kūnui, tai neturėtų paaštrinti lėtinių ligų, tokių kaip padidėjęs cholesterolis.

„Cholesterolio kiekis yra gana pastovus, o nedideli svyravimai (iki 10 proc.) gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip maisto vartojimas, skysčių kiekis ar kraujospūdžio pokyčiai. Laiko pokytis neturi įtakos vaistų vartojimui, nes tik kai kuriuos jų reikia vartoti konkrečiu nustatytu paros metus, pavyzdžiui, ryte arba prieš miegą.

Jei ligoniui yra paskirti statinai – vaistai, mažinantys blogojo cholesterolio kiekį kraujyje bei slopinantys uždegimą, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, svarbu nepamiršti jų vartoti pagal gydytojo nurodymus ir užtikrinti, kad vaistai būtų vartojami kaip įprastai“, – teigia K. Bumblauskas.

Kardiologas pabrėžia, kad laiko kaitaliojimo poveikį sveikatai sunku įrodyti, nes jis susijęs su daugybe veiksnių: „Laiko pokyčiai nėra pagrindinė infarktų ar kraujospūdžio svyravimų priežastis – dažniau tai siejama su sezoniškumu, didesniu žmonių aktyvumu pavasarį ir gyvenimo įpročių pokyčiais.

Grilio laiko pradžia gali labiau paveikti cholesterolį nei pats laiko persukimas. Todėl sunku teigti, kad laiko persukimas yra tiesioginė priežastis. Į sveikatą svarbu žiūrėti holistiškai.“

Pasak jo, jei žmogus jaučiasi gerai, net ir laikui pasisukus pokyčiai taps nejuntami. „Svarbiausia būti teigiamiems ir rūpintis savo sveikata – tai raktas į geresnę savijautą. Geras oras, kurio pavasarėjant bus tik daugiau, taip pat prisideda prie geresnės tiek fizinės, tiek psichinės savijautos“, – sako jis.