Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome

www.alkas.lt
2019-03-28 13:07:17
0
Lietuvoje daugėja automobilių plastiko atliekų

Automobilių plastiko atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Automobilių plastiko atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.
Automobilių plastiko atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.

Gyvename kartu su plastiku

Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje ar kūno šveitikliuose ir dažnai yra plika akimi nematomos. 

„Ar atidarant maisto ar gėrimo pakuotę į produktą patenka mikroplastiko dalelių, ar plastikas, patekęs į žmogaus ar jūrinio gyvūno organizmą išskiria chemines medžiagas, kurios buvo panaudotos jį gaminant, kokiomis koncentracijomis ir kokios to galimos pasekmės? Į šiuos ir panašius klausimus, deja, bet šiandien atsakymų dar ieškome atlikdami įvairius mokslinius tyrimus. Tačiau aišku, kad jūrinėje aplinkoje mikroplastiko dalelės gali veikti kaip sorbentas, sugeriantis aplinkoje esančias pavojingas chemines medžiagas, taigi jūriniams organizmams „atnešti“ ne tik savo sudėtyje esančias, bet ir sugertas medžiagas“, – aiškina Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas.

Anot A. Balčiūno, polietileno, nailono ir kitų dirbtinių polimerų yra mūsų dėvimuose drabužiuose ar kitoje tekstilėje, todėl juos skalbiant dalis tekstilės audinio yra išleidžiama į nuotekas, tada į upes ar į jūrą. Tai yra vienas iš būtų, kaip plika akimi nematomas mikroplastikas, patenka į jūrinę aplinką.

Jis pasakoja, kad net aplinkos ore, dulkėse yra aptinkama mikroplaušo siūlelių, taigi dirbtiniai polimerai tikrai tapo neatsiejama mūsų buities dalis.

„Jūroje plaukiojantis plastmasinis maišelis, dėl saulės šviesos ir ultravioletinių spindulių bei jūros bangavimo sukeliamo poveikio, laikui bėgant, suyra  į mažesnes daleles, kurios palaipsniui tampa mikroplastiku. Nesame atskira gamtos dalis, esame viena iš daugelio gyvūnų rūšių, kuri gyvena kartu su plastiku, tik gaila, kad tas plastikas aplinkoje atsirado dėl žmogaus veiklos. Tačiau kol kas nei paukščiai nekrenta iš dangaus, nei žuvys išmetamos į krantą, tai ir žmonės dar nemiršta nuo plastiko taršos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Baltijos jūroje – vystoma aplinkosauginė sistema

Anot jo, svarbu kuo skubiau vystyti aplinkosauginį švietimą, taikyti taršos mažinimo priemones ne tik buityje, bet ir pramonėje

„Pasaulyje aplinkos taršos plastiku problemos aptarinėjamos jau nuo 8 deš. vidurio. Praėjusiais metais Jungtinių tyrimų centras prie Europos Komisijos paskelbė mokslinių tyrimų rezultatus ir 10 dažniausiai randamų šiukšlių Europos paplūdimiuose sąrašą. Tai plastiko fragmentai, virvės ir siūlai, cigarečių nuorūkos, plastikiniai maišeliai, puodeliai, kamšteliai. Šie rezultatai skatina priimti naują direktyvą, mažinančią vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Kalbant apie taršos mastą, pesimistai jau dabar galėtų sakyti, kad padaryta neatstatoma žala, nes faktas, kad plastiko yra mūsų jūrinėje aplinkoje – nenuginčijamas, o jį išvalyti – labai sudėtinga. Iš kitos pusės, optimistai įžvelgia besivystantį visuomenės ir pramonininkų aplinkosauginį sąmoningumą, todėl tarša yra linkusi mažėti“, – įžvelgia mokslininkas.

Jis pasakoja, kad jūrų gyvūnai, mirštantys dėl to, kad įsipainiojo ar prarijo plastiko šiukšles, dažniausiai gyvena Kinijos ar Pietryčių Azijos jūroje, Ramiajame vandenyne. Štai Baltijos jūros regione atliekų tvarkymo sistema, pasak jo, yra aukšto lygio, o tarša čia sparčiai mažinama, aktyviai užsiimama prevencija.

„Klaipėdos universitete nuo 2012 m. tiriamas šiukšlių ir ypač plastiko kiekis mūsų jūrinėje aplinkoje. Šiuo metu Jūros tyrimų institute vykdome „Bonus Micropoll“ projektą, kuriuo siekiame ištirti mikroplastiko ir su juo siejamų teršalų kiekį Baltijos jūroje, taikant vieningą metodų sistemą. Pastebime, kad makroplastikas yra lengvai pastebimas ir identifikuojamas, o mikroplastiko tyrimuose atsiranda netikslumų dėl tyrimo metodikos. Kaip tik šiuo metu dirbame ties tuo, kad užtikrintume patikimą mikroplastiko tyrimo metodiką, nes tiriant ypatingai mažas daleles įtaką rezultatams daro netgi laboratorijos ore esančios mikroplastiko dalelės“, – sako jis.

Stiprinti rūšiavimo įpročius

„Pagal plastiko ir kitų žaliavų sunaudojimą, Lietuva, palyginus su kitomis Europos šalimis, yra sąrašo apačioje. Rūšiavimo lygis auga, tačiau vis dar esame prasčiausiai tai darantys. Labai gelbsti depozito sistema, kuri rodo išties puikius rezultatus. Tačiau, jeigu skaičiuotume plastiką, kurio neapima depozitas – situacija labai prasta. Dauguma tokio plastiko yra sudeginama arba išmetama į sąvartyną. Tikimės, kad kai įsivažiuos atskiras maisto surinkimas miestuose nuo 50 tūkst. gyventojų bei namuose, kuriems yra duoti plastiko konteineriai – situacija gerės. Padėtų ir tai, kad pakuotės būtų daugiau perdirbamos“, – teigia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Anot jo, prisidėti prie gamtos išsaugojimo gali kiekvienas iš mūsų – rūšiuodamas ir naudodamas mažiau plastiko pakuočių, o jeigu ir tenka naudoti plastiką, geriau rinktis perdirbamą.

Tracevičius dalijasi, kad šiandien socialinėje erdvėje ypač įdomu stebėti įvairius socialinius eksperimentus, pavyzdžiui, žmonės priima vakaro be ekrano iššūkį, mėnesio iššūkį be vienkartinio puodelio ar plastikinių maišelių. Visą tai žmonės fiksuoja nuotraukose bei dalijasi projekto „Misija: nulis“ internetinėje svetainėje.

„Mums reikia ne tik patiems imtis veiksmų, bet ir reikalauti to iš gamintojų bei importuotojų, kad į Lietuvos rinką nebūtų tiekiamos neperdirbamos pakuotės iš polystereno ir kito plastiko, dažnai žymimo skaitmenimis 3, 6 ar 7. Jeigu jau matome tokias pakuotes parduotuvėje – venkime, nes jos bus pašalintos sąvartyne arba sudeginamos. Geriau rinktis perdirbamas medžiagas, taip pat popierines pakuotes. Šiuo metu itin populiarėja ir bičių vaško popierius, puikiai pakeičiantis įprastus plastikinius maišelius“, – pataria D. Tracevičius.

Sužinoti naujų ir dalytis tvaraus gyvenimo patarimais, kaip pasisiūti daugkartinį pirkinių maišelį, pasigaminti bičių vaško maišelį maisto produktams ar kaip kompostuoti namuose galima Aplinkos ministerijos iniciatyvos „Misija: nulis“ internetiniame puslapyje Misijanulis.lt bei iniciatyvos „Facebook“ paskyroje. Čia žmonės nuolat dalijasi aktualia ir naudinga informacija, kaip gyventi atsakingai prieš save ir gamtą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie Baltijos jūros problemas pamąstyti ragins klozetai Vilnelėje
  2. Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje
  3. KTU mokslininkas: netrukus cementas ne terš, o saugos gamtą
  4. Šimtai žmonių paniro į ledines Baltijos jūros bangas
  5. Iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo išbraukta dar viena Lietuvos įmonė
  6. Molekulinės biologijos ir genetikos tyrimų metodų revoliucionierius, Nobelio premijos laimėtojas Keris B. Mulis atvyksta į Lietuvą
  7. Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai
  8. Gegužės 18 dieną prasideda piketų banga už medžius „Gyvo žalio ar betono?“
  9. V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus
  10. Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
  11. Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos
  12. Rytoj prasideda Europos atliekų mažinimo savaitė
  13. Pareigūnai įspėja: laukų tręšimas neturi virsti teršimu
  14. Jei keliausite pėsčiomis, gausite atšvaitą
  15. Birželio penktąją Aplinkos ministerija kviečia nesinaudoti jokiais vienkartiniais plastiko gaminiais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LDK istorija klastojama? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas labiausiai kenkia mūsų apsauginiam odos sluoksniui?
  • Koks sportas naudingiausias sveikatai?
  • Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?
  • Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai

Kiti Straipsniai

Veidas, oda

Kas labiausiai kenkia mūsų apsauginiam odos sluoksniui?

2025 07 12
Vanduo | newsgroup.org.uk nuotr.

Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?

2025 07 12
Burokėliai

Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai

2025 07 12
Braškės

Kaip iš uogų gauti didžiausią naudą?

2025 07 12
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
Ruoniukai

Į jūrą išleisti pirmieji išgelbėti ruoniukai

2025 07 10
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09
Aplinkos ministras Povilas Poderskis

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09

Skaitytojų nuomonės:

  • LDK istorija klastojama? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Mikas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Renginio akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva mini įstojimo į NATO 15-ąsias metines (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai