Kviečia seminaras „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“ (video) (0)

Youtube.com stop kadras

Youtube.com stop kadras

Kovo 7 d., ketvirtadienį, 18-20 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) o kovo 13 d., trečiadienį, 10-14.30 val. Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kongresų rūmų 303 auditorijoje (Vilniaus g. 6-2) vyks praktinis vokalo, ritmo ir judesio seminaras „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“. Jame dalyvaus dainininkas iš Kurdistano Hamidreza Ojaghi ir dr. Brigita Bublyte.

Sienos tarp valstybių, kultūrų nyksta, atsiranda galimybės ne tik teoriškai iš įrašų pažinti kitų kultūrų tradicijas, bet išmokti įvairiausių vokalinių technikų iš tiesioginių tradicijų tęsėjų. Atrodytų, kad atsivėrusios galimybės pažinti kitas tradicijas turėtų tapti raiškos įvairovės ir įkvėpimo šaltiniu, deja pasaulis paradoksaliai vienodėja ir vyksta standartizacijos procesai, tad pagrindinis „Pasaulio balsų” paskaitų ciklo tikslas yra kultūrinis sąmoningumas globalizacijos amžiuje. Siekiama praktiškai atsakyti į klausimus kaip šiuolaikiniam atlikėjui pasisemti įkvėpimo iš etninių balsinių tradicijų? Kaip etninių tradicijų praktika gali padėti išplėsti balsinės raiškos galimybes? Kas tai yra kai mokomės kitos kultūros tradicijos? Ar lietuvis pavyzdžiui dainuojantis cante jondo (flamenko dainavimo stilius) ar kitos tradicijos dainavimo stiliaus yra toks pats dainininkas kaip flamenko tradicijos atstovas? Kas yra vienoda bet kokiai balsinei raiškai ir kuo skiriasi stilistinės bei kultūrinės vokalinės ekspresijos?

pasaulio-balsai-rengeju-nuotr

Rengėjų nuotr.

„Pasaulio balsų“ paskaitų cikle ketinama pristatyti įvairias balsines tradicijas: cante jondo (flamenko dainavimas), khoomei (gerklinis dainavimas), maqam (Persijos kultūriniam regionui būdinga muzikinė-vokalinė tradicija), dhrupad (Šiaurės Indijos dainavimo tradicija) ir kt. ir palyginti su mūsų kultūra. Tokiu būdu per praktiką pažvelgti į tarpkultūrinius procesus iš savosios kultūros požiūrio taško. Tiesiogine ir perkeltine prasme remiamasi sutartinių giedojimo principu. Sutartinių pagrindinis tembrinis aspektas yra balsų susimušimas. Susimušus balsams atsiveria nauja akustinė erdvė, o abi giedotojos išlieka solistėmis. Tokiu būdu išgaunamas tobulas derėjimas, bet nesuvienodėjimas. Paradoksalu, kad reikia SUSIMUŠTI tam tikru atstumu, kad balsai suskambėtų kaip varpas. Tokios filosofijos laikantis pristatomos įvairios tradicijos ir suteikiama galimybė praktiškai jas patirti, pajusti ir išgirsti kaip tai gali suderėti – sutarti – susimušti su mūsų kultūra ir tradicija.

Pirmojoje ciklo dalyje „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“pristatoma Persijos kultūriniam regionui būdinga maqam tradicija (liet. mugamas) ir tahrir vokalinė technika. Mugamas yra artimas Indų raga’i. Maqam vokalinė tradicija yra įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją.

Dainininkas iš Kurdistano, grojantis daf’u (daf – tradicinis Artimųjų Rytų būgnas) Hamidreza Ojaghi suteiks galimybę išgirsti, patirti ir išmokti Kurdų dainas bei ritmus. Hamidreza Ojaghi gimė 1974 m. Teherane kurdų šeimoje, kuri visą laiką puoselėjo tradicinę kurdų muziką. Šiuo metu Hamidreza gyvena Austrijoje, veda meistriškumo kursus. Su grupe „Gian Trio“ rengia daug koncertų Austrijoje ir užsienyje.

Dr. Brigita Bublytė | Rengėjų nuotr.

Dr. Brigita Bublytė | Rengėjų nuotr.

Dr. Brigita Bublytė (g. 1977) baigė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, gitaros ir dainavimo specialybes. Mokėsi LMTA parengiamuosiuose solinio dainavimo kursuose (prof. R. Maciūtės klasė). 2001 m. baigė vaidybos bakalauro studijas (vad. prof. V. Bagdonas), 2005 m. įgijo teatro magistro, aktoriaus profesinės kvalifikacijos laipsnį (vad. prof. J. Vaitkus). Profesionalią dainininkės ir aktorės patirtį įgijo dirbdama muzikos scenose, teatre ir kine su garsiausiais Lietuvos menininkais E. Nekrošiumi, V. Čekasinu, J. Vaitkumi, O. Koršunovu ir kitais. Sukurti vaidmenys ir muzikinės programos buvo pristatyti ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir kitur. Nuo 2008 m. B. Bublytė atvėrė naują kūrybos etapą, prasidėjusį nuo canto difonico (Mongolijos dainavimo tradicija), drhupad de cante (Indijos dainavimo tradicija) studijų Ispanijoje, Barselonoje. Nuo 2010 m. gilinosi į flamenko dainavimą ir šokį „Fundacion Cristina Heeren de Arte Flamenco“ Ispanijoje, Sevilijoje. Ši patirtis suformavo autentišką menininkės stilių, kurio vienas pagrindinių bruožų yra modernus lietuvių etninės tradicijos interpretavimas pasaulinių kultūrų kontekste. Taip gimė tarptautiniai projektai „Flamenko ir sutartinių jungtuvės“ (2015), dokumentinis filmas „Sutarmenko“ (rež. Armas Rudaitis, 2016), muzikinis spektaklis „Rasų ratas“ (2016), muzikinis monospektaklis „Pagal širdies užsakymą“ (2018).

Nuo 2011 m. B. Bublytė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Teatro ir kino fakultete solinį dainavimą, balso ir judesio koordinaciją, ritmiką ir balsinės raiškos principus. Nuo 2015 m. dalyvauja tarptautinėse konferencijose kaip menininkė tyrėja, yra publikavusi straipsnius tarptautinių konferencijų, meno sklaidos ir mokslo leidiniuose. 2018 m. apsigynė meno doktorantūros laipsnį tema „Balso tembro transformacijos: etninių tradicijų praktikos poveikis šiuolaikiniam atlikėjui“.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: