Sausio 19 d. 18:30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) lenkų mokslininkui, Krokuvos Jogailaičių universiteto profesoriui emeritui Tadeušui Bujnickiui (Tadeuszu Bujnicki) bus įteikta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto įsteigta Algio Kalėdos premija.
Ši premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių-lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus.
Iškilmėse dalyvaus: prof. T. Buinickis, premijos steigėja dr. Laima Kalėdienė, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, LLTI vadovė Aušra Martišiūtė-Linartienė, vertėjos Danutė Balašaitienė, Vaiva Narušienė.
T. Buinickiui premija paskirta už knygą „Apie literatūrinę „Žagarų“ grupę ir ne tik“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Danutė Balašaitienė ir Vaiva Narušienė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla. „Žagarų“ grupė (susibūrusi 1930 m. Vilniuje) vienijo to meto avangardinius literatus vilniečius Česlovą Milošą, Teodorą Buinickį (premijos laureato tėvą), Ježį Zagurskį, Aleksandrą Rimkevičių (Aleksandr Rymkiewicz) ir kt. vadinamus žagarininkus.
Skiriant premiją stiprinama Vilniaus – amžinosios Lietuvos sostinės samprata, kurio neatsiejama savybė yra jo daugiakalbiškumas. „Žagarų“ grupės kūryba yra iškilus Lietuvos literatūros reiškinys. Visai be pagrindo Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą, vieną iš „Žagarų“ grupės narių, mes vadiname Lenkijos poetu – juk ne amžinai Vilnių buvo užvaldę atėjūnai, o kalbėjusių lenkiškai vietinių Lietuvos gyventojų būta nuo seno.
Profesorius T. Bujnickis gimė Vilniuje 1933 metais. Kaip pats rašo savo knygos anotacijoje: „Aš dėkoju likimui, kad gimiau Vilniuje, nepaprasto grožio mieste, į kurį nuolat grįžtu ir su kuriuo jaučiu nepertraukiamą ryšį“. Išpažindamas trauką tėviškei, T. Bujnickis pakartoja lietuvių poeto, Nobelio premijos laureato Č. Milošo žodžius: „Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti“.
T. Bujnickis tyrinėjo ne tik Č. Milošo, kuris tarpukariu buvo mokslininko tėvo, poeto Teodoro Bujniskio, kolega laikraštyje „Žagarai“, bet ir kito Nobelio premijos laureato, rašytojo Henriko Senkievičiaus (Henryk Sienkiewicz) kūrybą. Tarp T. Bujnickio mokslinių domėjimosi sričių – ne vien lenkų istorinis romanas ir revoliucinė literatūra, bet ir paribio, ypač – pasienio su Lietuva, kultūra ir istoriniai Lenkijos-Lietuvos ryšiai.
T. Bujnickis Jogailaičių universitete įsteigė Paribio literatūrinės kultūros katedrą, kuri laikoma vienu stipriausių literatūrinės lituanistikos centrų užsienyje. Kaip vienas iš lenkų ir lietuvių literatūrinių ryšių tyrimų pradininkų, prieš 25 metus jis padėjo įkurti polonistikos studijų kryptį Vilniaus universitete, jame dėstytojavo.
2017 m. Algio Kalėdos premija buvo paskirta Krokuvos Jogailaičių universiteto darbuotojai dr. Beatai Kalenbai (Beata Kalęba) už originalius lenkų ir lietuvių literatūrų lyginamuosius tyrimus, kūrybiškus vertimus, aktyvią lietuvių kultūros sklaidą Lenkijoje.
Literatūrologas, habilituotas daktaras Algis Kalėda (1952-2017) 1970-1972 studijavo lituanistiką Vilniaus universitete, 1972-1977 – polonistiką Jogailaičių universitete Krokuvoje. Nuo 1977 jis dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, nuo 1984 m. dėstė Vilniaus universitete, aktyviai dalyvavo čia steigiant Lenkų filologijos katedrą, ilgus metus buvo jos vedėjas, nuo 1999 – profesorius, 1991-1993 dėstė Varšuvos universitete. 2001-2008 A. Kalėda buvo LLTI direktorius.
Algio Kalėdos akademiniai, kūrybiniai interesai labiausiai ir krypo į lituanistikos ir polonistikos sferas, išplėtotas komparatyvistines studijas, šiuolaikinės literatūros analizę, lenkų literatūros vertimus. Jis buvo suinteresuotas tiltų tarp lietuvių ir lenkų kultūrų kūrėjas, geranoriškai pagelbstintis kiekvienam, einančiam panašiu keliu.
Algio Kalėdos premijos nuostatai
1. Premija įsteigta 2017 m. Steigėjas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Teikiama kasmet. Premiją sudaro: diplomas, atminimo dovana ir piniginis prizas.
2. Premiją mecenuoja Kalėdų šeima.
3. Premija teikiama už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių-lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus (monografijas, studijas, straipsnių ciklus, moksliškai parengtas šaltinių ir jų vertimų publikacijas). LLTI Mokslo tarybos patvirtinta kasmet sudaroma vienuolikos žmonių vertinimo komisija iš LLTI ir aukštųjų mokyklų filologijos mokslo padalinių. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos atnaujinama kasmet.
4. Kandidatūras premijai gauti LLTI direkcijai iki einamųjų metų gruodžio 1 d. gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys.
5. Komisijos nariai turi teisę siūlyti premijos kandidatus, bet patys negali kandidatuoti.
6. Premija įteikiama kalendoriniams metams baigiantis.
