Jubiliejinė Stasio Lozoraičio premija – iškart dviem laureatams

Sausio 10 d., Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, Kaune (Vilniaus g. 33), buvo iškilmingai įteikta jubiliejinė Stasio Lozoraičio premija.

Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) tradiciškai per Trijų Karalių šventę paskelbė, kam atiteks aukščiausias LŽD apdovanojimas už žurnalistinę veiklą –  Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą 2018“. Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejiniais metais pirmą kartą per premijos dviejų dešimtmečių istoriją   kandidatų vertinimo komisija nutarė apdovanoti du laureatus – sovietų okupacijos laikais leistos  pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorių, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto, kurio 40-metį pernai minėjome, įkūrėją, Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių ir ilgametę LŽD narę, laikraščio Gudijos lietuviams „Lietuvių godos“ vyriausiąją redaktorę Marijoną Šaknienę (Žarkauskaitę).

Lozoraičio premija arkivyskupui emeritui S. Tamkevičiui – veikiau ne įvertinimas, bet pagarba ir padėka už jo drąsų pasiryžimą tironijos sąlygomis leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, už išmintį ir apdairumą telkiant bendradarbius, už skrupulingą įsipareigojimą net ir nuolat jaučiant sovietų teismų, kalėjimų grėsmę skelbti vien tikrus faktus, už atsakomybės ir pilietiškumo pamokas. Dvasininkas, politinis kalinys S. Tamkevičius priespaudos laikais gynė laisvą, o dabar – atsakingą žodį. Ši premija tai LŽD padėka už viešąją S. Tamkevičiaus raišką, įkvepiančią pagarbą žmogaus orumui, pavyzdinės žurnalistikos gaires. Arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius viešomis kalbomis, pamokslais svarbiausių valstybės minėjimų ar Bažnyčios švenčių progomis, laikaščiuose, interneto portaluose, socialiniuose tinkluose iškart ir aiškiai išsako savo nuostatas  visuomenės skaudulių, šeimos, pagarbos žmogaus gyvybei klausimais, o jo veikla TTGKK ir pamatinių žmogaus teisių gynimas yra neatsiejami nuo pilietiškos žiniasklaidos.

Šaknienės redaguojamas laikraštis „Lietuvių godos“ leidžiamas jau 25- erius metus,išlaikomas iš aukų, nemokamai platinamas Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams per Gervėčių, Pelesos bažnyčias, lietuviškas Rimdžiūnų, Pelesos vidurines mokyklas ir sekmadienines Gardino, Lydos, Usonių mokyklas. M. Šaknienė  laikraštį maketuoja ir paruošia spaustuvei savo bute,  informaciją straipsniams renka asmeninėmis ryšio priemonėmis. Labai reikalingas, lietuvybės židinėliams istorijos audrų nuo valstybės kamieno  atplėštose lietuviškose salelėse  neleidžiantis užgesti laikraštis pasirodo tik dėl  didžiulio laureatės, negalvojančios apie pelną, entuziazmo. Mūsų kuklioji kolegė  visada ėjo ir būna  ten, kur skambaus vardo neužsidirbsi, pasakoja  apie žmones, nelabai lepinamus žiniasklaidos dėmesio.

Vilniaus universitete (VU) lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę įgijusi, VU Estetikos katedros Tapybos studiją baigusi M. Šaknienė dirbo Varėnos r. Marcinkonių vidurinėje mokykloje, „Vakarinių naujienų“, „Tautinės mokyklos“ žurnalo redakcijoje. 2017 m. apdovanota  Stanislovo Rapolionio premija už publikacijas Rytų Lietuvos švietimo klausimais. „Lietuvių godoms“ du kartus skirta prelato Juozo Prunskio premija.

1998-aisiais Lietuvos žurnalistų draugija  LŽD Centro valdybos tuometės pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva įsteigė premiją, kuri pagerbiant diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.

Pirmoji premijos laureatė – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistė, TV laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėja Nijolė Baužytė. Premija įteikta 1998 m. vasarą.

20-asis laureatas (2017 m.) – kaunietis žurnalistas, politologas, istorijos tyrinėtojas, atradęs 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą profesorius Liudas Mažylis.

Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ ilgamečiai mecenatai yra ūkininko, teisininko, Seimo nario Kazio Starkevičiaus šeima.