Etninės kultūros puoselėtojai ragina premjerą apginti Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos statusą (1)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 30 d. trijų svarbiausių Lietuvos visuomeninių etninės kultūros organizacijų vadovai ir Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė atviru laišku kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį prašydami padėti sugrąžinti Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai teisiškai jai priklausantį statusą, kuris buvo suteiktas remiantis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisomis (1992–2017 m. Jono Basanavičiaus premija buvo valstybinė).

Atvirame laiške primenama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. Nr. 644 nutarimu Nacionalinė JonoBasanavičiaus premija buvo prilyginta kitoms nacionalinėms kultūros ir meno premijoms. Vyriausybė, patvirtinusi šios premijos naujos redakcijos  nuostatus, nustatė, kad „premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis“.

Tačiau artėjant premijų įteikimo laikui paaiškėjo, kad Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis teikti neketinama.

Ministrui Pirmininkui adresuotame atvirame laiške rašoma: „Deja, nepaisant minėto Vyriausybės nutarimo dėl Premijos nuostatų, Lietuvos Respublikos Prezidentė pirmosios Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos šiais metais neįteiks. Prezidentūra oficialiu raštu paaiškino, kad Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija negali būti įteikta kartu su kitomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, kurių įteikimo ceremonija vyks š. m. vasario 16 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre, dėl šios priežasties: „protokoliškai nematome galimybės viename renginyje sudaryti sąlygas lygiavertiškai dalyvauti ir pasisakyti abiejų premijų laureatams ir jų šeimų nariams, komisijų nariams, ankstesnių metų premijų laureatams ir kitiems sveikintojams“.

„Būtent tokią žinią atsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja  švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė savo rašte Etninės kultūros globos tarybai (EKGT)“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Lietuvos nacionalinių premijų statuso klausimu“ sakė viena iš atviro laiško autorių dr. doc. Dalia Urbanavičienė, valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatė, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė ir EKGT pirmininkė.

Atviro laiško autoriai primena, kad Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme deklaruojama, kad „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“. Apgailestaudami, kad už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje skiriama nacionalinė premija akivaizdžiai nuvertinama ir stumiama į užribį nesilaikant teisės aktų, atviro laiško autoriai prašo Premjero „padėti sugrąžinti Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai jai priklausantį statusą“.

Jei į šį  etnokultūrininkų pagalbos šauksmą bus neatsižvelgta, nacionalinį statusą įgijusi J. Basanavičiaus premiją jos laureatams šiemet bus įteikta panašiu lygmeniu, kaip daug žemesnio statuso vyriausybinės kultūros premijos – ją vasario 13 d. įteiks Ministras Pirmininkas ir kultūros ministras Lietuvos kultūros ministerijoje, siaurame rate, LRT neradus galimybių tiesiogiai transliuoti ceremoniją, skirtingai negu teikiant Nacionalines kultūros ir meno premijas.

Pirmoji nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta dviems kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams: rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.

Nacionaline Jono Basanavičiaus premija yra skiriama už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

ATVIRAS LAIŠKAS

Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos

2019 m. sausio 29 d., Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 patvirtino naujos redakcijos Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus, kurių 29 punktas nustato: „Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis“.

Jau daugelį metų Nacionalines kultūros ir meno premijas Vasario 16-osios proga įteikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, todėl minėtas Vyriausybės nutarimas suponuoja šios ceremonijos papildymą dar viena premija – vardine Nacionaline Jono Basanavičiaus premija, kuri skiriama už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Ši premija prilyginta kitoms nacionalinėms kultūros premijoms įvairiais lygmenimis – tiek savo dydžiu, tiek reikšme (premijos steigėjas – Vyriausybė), tiek iškilia įteikimo data, kuri ypač tinkama Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai, kadangi būtent Jonas Basanavičius 1918 m. vasario 16 d. pirmininkavo posėdžiui, kuriame buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.  

Deja, nepaisant minėto Vyriausybės nutarimo dėl Premijos nuostatų, Lietuvos Respublikos Prezidentė pirmosios Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos šiais metais neįteiks. Prezidentūra oficialiu raštu paaiškino, kad Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija negali būti įteikta kartu su kitomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, kurių įteikimo ceremonija vyks š. m. vasario 16 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre, dėl šios priežasties: „protokoliškai nematome galimybės viename renginyje sudaryti sąlygas lygiavertiškai dalyvauti ir pasisakyti abiejų premijų laureatams ir jų šeimų nariams, komisijų nariams, ankstesnių metų premijų laureatams ir kitiems sveikintojams“.

Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją jos laureatams – rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui, kurie kartu sukaupė ir skleidė vertingus lietuvių etninės kultūros šaltinius, puoselėjo tradicinės gamtojautos raišką savo kūryboje, ugdydami ne tik Dainavos krašto, bet ir visos Lietuvos tautinę savimonę, įteiks Ministras Pirmininkas ir kultūros ministras vasario 13 d. Lietuvos kultūros ministerijoje, siaurame rate, LRT neradus galimybių tiesiogiai transliuoti ceremoniją, skirtingai negu teikiant Nacionalines kultūros ir meno premijas.

Nors Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme deklaruojama, kad „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“, tačiau akivaizdus teisės aktų nesilaikymas ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuvertinimas rodo, kad etninė kultūra stumiama į užribį kaip globalizmo kontekste nebereikalinga. Prašome padėti sugrąžinti Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai jai priklausantį statusą.

Lietuvos tutodailininkų sąjungos pirmininkas           Jonas Rudzinskas
Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė         Dalia Urbanavičienė
Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė     Rūta Čėsnienė
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė   Birutė Valionytė

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: