„Skepetukės dzvi, jir abi reikalingos…“ | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.
Skepetukė, kuskelė, skarukė, šilkinė, dzidziulė, užgobcinė, ilgamarkė…
Visi šie pavadinimai – tai, ką ryšėdavo ant savo galvelių mūsų močiutės. Dar ir dabar prisimenu savo mamos skarelės kvapą…
O ar įsivaizduojame savo močiutę be skaros – baltos, gėlėtos, languotos, nubarstytos žirniukais ar aptaškytos taškiukais? Dar ir dabar kaimuose, kai tik ketini fotografuoti – moterys skuba persirengti ir… grįžta su kita skarele. „Gali turėc kiek nori sukenkaitių, ale jagu neturi skepetukių pamainos, – nikdi neatrodysi pasrėdius…“
Kas puoš mūsų galvas – kasų vainikas, skrybėlaitė, beretė… O gal ta pati skarelė?
P. S. Labai gaila, bet kelių šiose nuotraukose užfiksuotų Dzūkijos senolių su mumis jau nebėra…
O. Navikaitės-Drobelienės nuotraukos:
Parašykite komentarą