Visi šie pavadinimai – tai, ką ryšėdavo ant savo galvelių mūsų močiutės. Dar ir dabar prisimenu savo mamos skarelės kvapą…
O ar įsivaizduojame savo močiutę be skaros – baltos, gėlėtos, languotos, nubarstytos žirniukais ar aptaškytos taškiukais? Dar ir dabar kaimuose, kai tik ketini fotografuoti – moterys skuba persirengti ir… grįžta su kita skarele. “Gali turėc kiek nori sukenkaitių, ale jagu neturi skepetukių pamainos, – nikdi neatrodysi pasrėdius…”
Kas puoš mūsų galvas – kasų vainikas, skrybėlaitė, beretė… O gal ta pati skarelė?
P. S. Labai gaila, bet kelių šiose nuotraukose užfiksuotų Dzūkijos senolių su mumis jau nebėra…
O. Navikaitės-Drobelienės nuotraukos:
„Skepetukės dzvi, jir abi raikalingos…“ Latežerio kaimo gyventoja savo pirkioje… Rugiapjūtė… Statomas mendelis… Margionių kaimo dainininkės Agutės skepetukė dera prie paltelio… Rožytė mala grikucus – bus grikinės babkos… Agota – „galucinė pas Kurpiko ėglių“ – su dokumentinio filmo „Saldus tėviškės dūmas“ režisiere Maša Novikova. Agota – pagrindinė filmo veikėja. Bene geriausia Klojimo teatro artistė Marytė visada skarelę riša tik taip… Darželių kaime… Kaimynėlė Jecentukė jau iškeliavo Anapilin… Skepetukių nėra kam nešioti – šeimoje vien vyrukai… Kapiniškių kaimo grybautoja Gabrielė. Jono krepšys jau pilnas, laukia supirkėjų… Marcinkonių dainininkė Onutė skepetukes vargu ar kada skaičiavo… Margionių kaimo Saulevičienė visada kaip saulutė šypsodavosi, o jos galvą visada dabino skarelė… Musteikos kaimo pirkioje nešalta, bet audėjėlės su skarelėmis… Lynežerio kaimo rugių pjovėjos… Pjauti pjautuvais buvo moterų darbas, o kirsti dalge – vyrų… Žiūrų kaimo šventė ir kryžiaus šventinimas.
