Kaune vyko neįprastas renginys, priminęs apie išėjusiuosius (0)

kaunas.lt nuotr.

Daugiau kaip septynios dešimtys nuo galvos iki kojų juodus kostiumus užsitempusių statistų  rugsėjo 10 d. priešpiet vaikščiodami po Kauną traukė praeivių žvilgsnius. Kauno savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras šiemet neįprastai pasitiko Pasaulinė savižudybių prevencijos dieną, siekdamas paakinti visuomenę, kad prireikus sugebėtume laiku pastebėti ir suteikti pagalbą žmonėms, galvojantiems apie pasitraukimą iš gyvenimo.

Statistai juodais kostiumais Laisvės alėjoje ir kitose miesto erdvėse praeiviams priminė apie 71 žmogų, kurie pernai Kaune pasitraukė iš gyvenimo.

„Visa tai simbolizuoja išėjusius. Siekiame parodyti, kad tie žmonės buvo tarp mūsų,

tačiau galbūt nepamatėme kažko, ką galėjome pastebėti jų elgesyje ar žodžiuose, todėl dabar jų nebėra šalia. Tai išties slogi tema, tačiau apie ją kalbėti ir priminti visuomenei tiesiog būtina“, – sakė Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Večerskis.

„Šią dieną norime Kaune paminėti atkreipdami visuomenės dėmesį į savižudybės rizikoje esančius žmones, kurie savo artimoje aplinkoje liko nepastebėti arba priešingai – buvo pastebėti, bet nesulaukė pakankamo palaikymo, negavo informacijos apie pagalbą. Siekiame informuoti žmones apie tai, kas vyksta Kauno mieste, jog pagalba yra visai čia pat ir ji nieko nekainuoja“, – kalbėjo viena iš renginio organizatorių, Kauno visuomenės sveikatos biuro atstovė Lina Pranckevičiūtė.

kaunas.lt nuotr.

Pasak specialistų, esama daug skirtingų savižudybių priežasčių – nuo piniginių sunkumų, pašlijusių asmeninių santykių ar žmogiškosios atskirties iki priklausomybių bei kitų požymių. Tačiau kiekvienu atveju žmogui galima padėti, jeigu jo aplinka laiku pastebės ir sureaguos. Grėsmes gali išduoti tiek žmogaus elgesys, tiek ir mintys bei jausmai.

kaunas.lt nuotr.

„Kartais būna tiesioginiai požymiai, kai žmogus užsimena, kad neverta gyventi – verčiau mirti. Tačiau esama ir daug neakivaizdžių užuominų: galbūt asmuo lanko seniai matytus žmones, išsiunčia kažkam laiškus. Riziką labai sustiprina svaigalų – alkoholio ir narkotikų  vartojimas. Kilus nuogąstavimams, reikia reaguoti nedelsiant. Nebijokite užkalbinti: „Ar viskas tvarkoje? Matau, kad esi liūdnas. Gal kažkas yra negerai?“ Labai dažnai žmogus pripažįsta, kad iš tiesų kamuoja vienokios ar kitokios bėdos ir tikrai džiaugiasi, jog kažkas tuos ženklus pastebėjo“, – aiškino Kauno poliklinikos Šilainių filialo medicinos psichologė, atvejo vadybininkė Birutė Ramoškienė.

Nuo 2017 metų Kauno mieste patvirtintas savižudybių prevencijos modelis, pagal kurį didinama paslaugų plėtra, teikiama anoniminė psichologinė pagalba ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Kauno miesto poliklinikoje atvejo vadybininkai  padeda savižudybės rizikoje atsidūrusiems žmonėms, taip pat veikia psichologinės grupės, teikiama pagalba iš gyvenimo pasitraukusių žmonių artimiesiems.

kaunas.lt nuotr.

B. Ramoškienė pabrėžė, kad labai svarbu kaskart bandyti žmogų prašnekinti ir nebijoti apie tai kalbėtis: „Tuomet belieka nepalikti jo nuošalyje, nenusigręžti ir pamėginti drauge paieškoti pagalbos – palydėti į polikliniką, netgi pas specialistą į kabinetą galima užeiti drauge arba paskambinti pagalbos numeriais, kuriuos galima rasti tiesiog internete. Svarbiausia neatidėlioti, veikti čia ir dabar, ieškoti profesionalios pagalbos. Greta esantis ir padėti galintis žmogus neturi stumti iš nugaros ar dalinti patarimus būdamas priešakyje, bet privalo nuolat būti šalia, visada kartu, nepalikdamas artimo vienumoje.“

Platesnę informaciją apie pagalbą į savižudybes linkusiems žmonėms galima rasti internete www.tunesivienas.lt

Papildyta:

Rugsėjo 11 d. Seimas papildė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnį (projektas Nr. XIIIP-1592(3) šiame teisės akte įtvirtindamas, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai, skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdienio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus. Informacijoje apie savižudybes ar bandymus nusižudyti privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Įstatymas priimtas už balsavus 75, prieš – 9, susilaikius 23 Seimo nariam