Lietuviškų vietų JAV žemėlapis padvigubės (0)

 „Tikslas – Amerika“ projekto kūrėjai Aistė ir Augustinas Žemaičiai prieš išvykimą Vilniaus oro uoste | tikslasamerika.lt nuotr.

„Tikslas – Amerika“ projekto kūrėjai Aistė ir Augustinas Žemaičiai prieš išvykimą Vilniaus oro uoste | tikslasamerika.lt nuotr.

Rugpjūčio 25 d., ekspedicijos „Tikslas – Amerika 2018“ savanoriai išvyko į JAV Vidurio Vakarus, kur aplankys, nufotografuos, nufilmuos lietuviško paveldo vietas ir jų tikslias GPS koordinates įtrauks į www.tikslasamerika.lt žemėlapį.

Žemėlapis, pradėtas kurti pernai ekspedicijos „Tikslas – Amerika 2017“ metu, šiuo metu apima ~340 rytinės JAV pakrantės lietuviškų vietų, o naujosios ekspedicijos dėka išsiplės dvigubai. Šiais metais ekspedicija bus ilgesnė nei 2017 m. Rytų pakrantėje ir apims Mičiganą, Misūrį, Viskonsiną, Ohają, Ilinojų ir Indianą, o taip pat dalį Pensilvanijos, kurios, dėl laiko stokos, nepavyko užfiksuoti pernai metų ekspedicijos metu. Išvykdami iš Vilniaus oro uosto projekto kūrėjai Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė sakė turį informacijos apie maždaug 170 lietuviškų vietų Vidurio Vakaruose, tačiau neabejojo, kad pačios kelionės metu, susitinkant ir bendraujant su vietos tautiečiais, paaiškės, kad jų – daug daugiau. Taip jau nutiko pernykštės ekspedicijos metu, kai išvykdami turėjo informacijos apie 100 lietuviškų objektų, o realybėje jų aplankė ir į interaktyvų lietuviškų vietų JAV žemėlapį įtraukė per tris šimtus.

Išvykstančių ekspedicijos dalyvių JAV jau laukia per šimtą Amerikos lietuvių, kurie pasakos lietuviškų vietų istorijas ir aprodys jas iš vidaus. Savanorius Vilniaus oro uoste išlydėjo žurnalistai, iš interaktyvaus lietuviškų vietų JAV žemėlapio išplėtimo, kuris prie jau pernai įvykdytos pirmosios dalies prijungs dar antra tiek objektų ir išsiplės dvigubai, daug tikisi ne tik jo gerbėjai Lietuvoje ir Amerikos lietuviai, tačiau ir Lietuvos valstybinės institucijos. Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis „Tikslas – Amerika“ įvardijo kaip „kilnią ir reikšmingą iniciatyvą mūsų bendro lietuviškojo paveldo žinomumui ir įveiklinimui. Linkiu kuo geriausios kloties, nuostabių pažinimo akimirkų ir nekantraudami lauksime išplėsto skaitmeninio  lietuvių pėdsakų daugiatautėje Amerikoje žemėlapio, kuris tikrai pravers ne vienam besidominčiam ir JAV, ir Lietuvoje“, – linkėjo jis.

Misija prasidės Čikagoje. Pasak ekspedicijos vadovo Augustino Žemaičio, Čikagoje bus aplankyta ir į žemėlapį įtraukta apie 100 lietuviško paveldo vietų, įspūdingiausios kurių sulaukia ir nieko bendro su lietuviais neturinčių amerikiečių dėmesio: „Šv. Kazimiero lietuvių kapinės įtrauktos į 200 įspūdingiausių pasaulio kapinių knygą, o Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia, puošnumu pranokstanti ir Lietuvos katedras, yra viena garsiausių Čikagos bažnyčių“.

Vėliau ekspedicija pasuks į Ilinojaus angliakasių miestelius, tarp jų Spring Valį ir Vestvilį, kur dar maždaug Pirmojo pasaulinio karo metais lietuviai sudarė daugumą gyventojų, išliko ne vienos šimtametės lietuvių kapinės. „Vienerios jų pagarsėjusios liūdnai – net nacionalinė JAV spauda rašė, esą ten vaidenasi – gvildensime ir tas istorijas“ – kalbėjo Augustinas Žemaitis.

Aplankys vieną žymiausių JAV miestų Sent Lujisą, tarp lietuvių garsėjantį išskirtinio modernaus tautinio lietuviško stiliaus lietuvių bažnyčia (tas stilius egzistavo tik JAV, nes Lietuvoje sovietai neleido kurti nieko panašaus).

Užsuks į skirtingų likimų Ohajo valstijos miestelius: nuo tokių, kur lietuvybė laikosi puikiai, iki tokių, kur beliks ieškoti kadaise klestėjusio lietuviško paveldo griuvėsių.

Paskui – Klivlandas, jame – ir prezidento Smetonos žūties vieta bei kapas, o taip pat – lietuvių tautinis sodas. Detroitas ir autofabrikuose dirbusių lietuvių neįtikėtinai nuostabus palikimas. Trys lietuvių stovyklos, pilnos įspūdingų paminklų. Šiaurės Vakarų Mičiganas – unikali vieta, kur Amerikoje lietuviai dirbo ne fabrikuose, bet nusipirko savo žemes ir vyravo ištisame regione. Ten iki šiol išlikę jau ~70 metų skaičiuojantys lietuvių šeimų verslai.

Ekspedicija aplankys ir Viskonsino valstiją bei pietinę Mičigano ežero pakrantę, vadintą „lietuviška RIvejerą“, mat ten vasaras, o paskui senatvę, leido Amerikos lietuvių elitas, savo fermą turėjo ir Adamkai. Viename regiono miestelyje Beverli Šore lietuviai sudaro 12% žmonių, yra Lituanica parkas.

Paskutinis etapas laukia rytinėje Pensilvanijoje ir šiauriniame Naujajame Džersyje – vienose paskutinių dar neaprašytų ir žemėlapyje nepažymėtų rytinės pakrantės lietuviškų vietų.

„Tikslas – Amerika 2017“ pernai aplankė JAV valstijas, kuriose gyvena 45% JAV lietuvių. Sudėjus abudu projektus, internetinis žemėlapis po „Tikslas – Amerika 2018“ apims lietuviškas vietas JAV valstijose, kuriose gyvena 71% JAV lietuvių, ir beveik visas valstijas, kuriose gausu lietuviškų vietų. Šis projektas iš dalies finansuojamas LR Vyriausybės kanceliarijos kaip Šimtmečio iniciatyvų konkurso laimėtojas.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Naujienos, Užsienio lietuviai, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *