Galvosūkis darbdaviams: kaip pritraukti Y kartos darbuotojus? (2)

G. Paužaitės nuotr.

G. Paužaitės nuotr.

Laikai, kuomet darbdavys rinkosi darbuotoją – jau praeityje. Šiais laikais atranka yra abipusė: kol įmonė ieško nepriekaištingo kandidato, pastarasis matuojasi, ar įmonė jam tinka. Todėl personalo specialistai susiduria su esminiu klausimu: kas motyvuoja išrankiuosius Y kartos atstovus?

Aistė Dargytė, „Kesko Senukai Lithuania“ personalo projektų vadovė, tikina, kad į rinką plūstelėjus Y kartos specialistams, įmonėms teko sukti galvą ne tik kaip juos prisitraukti, bet ir kaip išlaikyti, motyvuoti.

Pasirodo, kad jaunieji specialistai savo darbo vietą mato kaip integralią gyvenimo dalį, tai yra nebrėžia ryškios skirties tarp darbo ir laisvalaikio, tačiau nori, kad vienas netrukdytų kitam.

„Reikia suprasti, kad Y karta ateina ne tik mokytis, bet ir mokyti. Bendraudami su jais, personalo specialistai ėmė suprasti, kad konvenciniai darbuotojų motyvavimo būdai jiems neįdomūs. Jie ieško naujų patirčių, nori darbo aplinkos, kuri leistų jų talentui augti“, – sako A. Dargytė.

Anot jos, Y kartai reikia ne tik motyvuojančio atlygio už darbą, bet ir jausmo, kad jie yra bendruomenės, kurioje dirba, dalis. Jaunieji specialistai nori jaustis įsitraukę ir būti atsakingi už įmonėje vykstančius procesus.

„Naujoji karta ieško darbdavių, kurie siūlytų ne tik kanonines įmonės šventes, pavyzdžiui, Kalėdas. Nors tai ir puiki tradicija, tačiau to Y kartai negana. Pastebime, kad vis dažniau darbuotojai nori dalyvauti mūsų rengiamuose saviugdos renginiuose, paskaitose ar seminaruose. Tai jiems leidžia ne tik išmokti naujų dalykų, bet ir bendrauti su bendradarbiais neformalioje aplinkoje“, – sako personalo projektų vadovė.

Anot jos, tokie švietėjiški renginiai tiek jaunajai kartai, tiek ir vyresniems darbuotojams yra bene populiariausia nefinansinė motyvavimo priemonė. „Darbo vietoje praleidžiame didžiąją savo dienos dalį, todėl ne visi randa laiko mokytis, lankyti kursus ir profesiškai tobulėti vakarais po darbo. Todėl ir nusprendėme rengti kuo daugiau seminarų darbo metu: nuo žinomo keliauninko Makaliaus paskaitos iki Gitano Nausėdos pranešimo apie ekonomiką“, – pasakojo A. Dargytė.

Kaip viena svarbiausių pasitenkinimo darbo vieta priežasčių dažnai nurodomas santykis su bendradarbiais. Vis dažniau kylant poreikiui dirbti komandoje, žmonės nori jaustis gerai, patogiai, draugiškai bendrauti tarpusavyje. Šiam tikslui pasiekti įmonės taip pat deda dideles pastangas.

„Jei darbdavys reikalauja gerų komandinio darbo įgūdžių, jis pirmiausia turi į tai investuoti pats. Mūsų patirtis rodo, kad tai atsiperka – žmonės jaučiasi ne tik vertinami, bet ir patys vertina darbo vietą, kuri padeda ugdyti jų talentą ar tiesiog skatina tarpusavio bendravimą“, – sakė A. Dargytė.

Specialistė pataria atkreipti dėmesį į savo įmonės tradicijas ir jas puoselėti, tačiau tuo pačiu kurti naujas, įtraukiant darbuotojus.

„Bendri renginiai, tokie kaip Vaikų diena biure, Protų mūšis ir net įmonės kalėdiniai renginiai skatina žmones burtis ir puoselėti darbo bendruomenę, – atskleidžia A. Dargytė ir priduria, kad ruošiantis renginiui svarbu ne tik suburti, bet ir sudominti darbuotojus. – Viena iš pagrindinių šiuolaikiško personalo skyriaus užduočių, manau, yra gebėjimas įtraukti ir nustebinti. Pavyzdžiui, vasaros uždarymo proga nusprendėme darbuotojus pakviesti į ypatingą kelionę po egzotiškų šalių virtuves su Martynu Starkumi ir Vytaru Radzevičiumi. Susidomėjimas buvo milžiniškas, mat žinomi keliautojai ne tik dalinosi savo istorijomis, bet ir vietoje gamino ir vaišino armėniška sriuba „Chašlama“. Tad šitaip įprastam seminarui suteikė kitokį skonį“.

Y kartos atstovams taip pat labai svarbu, kad darbovietė būtų socialiai atsakinga, o jos vertybės – atitinkančios darbuotojų vertybių sistemą. A. Dargytė pataria savo darbuotojus įtraukti ne tik į su darbu, bet ir su labdara susijusias veiklas.

„Skirti dėmesį labdarai, socialinės atsakomybės projektams yra kiekvienos įmonės garbės reikalas. Ir tam tikrai nereikia didelių investicijų. Kartais paprasti dalykai, pavyzdžiui, kraujo donorystė, yra daug reikšmingesni. Štai mūsų įmonėje kraujo donorystės akcijos vyksta du kartus per metus – šiemet organizuosime jau septintąjį tokį renginį. Tai tapo kolektyvą jungiančia tradicija, darbuotojai iš mažesnių miestelių taip pat atvažiuoja sudalyvauti šiose akcijose, o susidomėjimas jomis kasmet tik auga. Tiesa, svarbu ir tai, kad darbuotojai siekia  susitapatinti su pačia įmone, jos vardu, prekės ženklu. Todėl, jei įmonė dar nenusprendė kokią socialinės atsakomybės kryptį pasirinkti, visuomet galima pradėti nuo apklausos – kas darbuotojams svarbu, kas skauda ir kas rūpi“, – patarė personalo specialistė.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Šarū:

    Gėda alkui – užslėpta “Senukų” reklama. O straipsnis – niekinis.

  2. Tvankstas:

    Nenoriu jokių asmeniškumų.
    Giminaitis po studijų nuėjo dirbti į Senukus vadybininku, o tikrai turi nuostabius gabumus tokiam darbui. Toliau pagal jo pasakojimą.
    Pirmą dieną visi maloniai šypsojosi, sekė pasakas apie nuostabiausią įmonę ir neįsivaizduojamai aukštas karjeros galimybes.
    Sekančią dieną prasidėjo : viskas negerai, bet kuris gali tave niekinti, tyčiotis, viskas, ką bedarytum, negerai, kaip tu to nežinai, ko tave mokė universitete ir t.t.
    Prasidėjo dalyvavimas žiurkių lenktynėse : visi laksto, šaukia, niekina vienas kitą ir graužia.
    Po mėnesio rytais pradėjo prakaitas išmušti : vėl į geriausią įmonę pasaulyje reikia eiti, vėl velnių atsiimti nuo bet ko ir nežinia už ką.
    Scenos darbe vėlgi : sandėlio darbininkai dreba dėl visko, iš susijaudino suklysta, teko akyse regėti , kai patyrusiai vadybininkei šaukiant, vaikinas nukeldamas sudaužė gaminį – štai čia ir prasideda piktdžiugos spektaklis su išskaitymu iš atlyginimo, kurie pasakiškai lygiuojasi kiek virš minimumo sandėlio darbininkui.
    Trečią mėnesį pradėjus, galvoje ūžė – kur išeiti iš šitos vergų kontoros ?
    Pradirbęs du su puse mėnesio išėjo savo noru/ neišlaikius bandomojo laikotarpio – nejaugi tai tik tokia vadyba Lietuvoje, jei tokia geriausioje pasaulio įmonėje ?
    Visi tie ‘kultūriniai’ kvailinimai tėra tik naiviems neišmanėliams, už kurių pinigus neprimokėtus ir rengiami už trupinius.
    Juokinga skaityti užsakytą straipsnį, tiesa, Karbauskis-Rakauskas-Matijošaitis ima valdžią Lietuvoje į savo rankas, tai smegenų pudrinimas vyksta su pagreičiu, kuris gali būti veiksmingas nebent besmegeniams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *