Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Lietuvio atsakymas lenkų istorikui

Danutė Šepetytė, www.respublika.lt
2018-08-20 11:12:26
2
dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.

Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N. Kitkauskas tuoj imtų taisyti, kad čia ne jo vieno nuopelnas, kad Arkikatedros lobyną aptikę trise, kad pagaliau surasto XIII amžiaus baltiško mūro atžvilgiu iki šiol girdėti skeptiškų balsų, bet faktai iškalbingi: keletą dešimtmečių N. Kitkauskas tyrinėjo reikšmingiausius Lietuvos istorijos ir kultūros paminklus – vadovavo Vilniaus pilių teritorijos, Katedros požemių, Žemutinės pilies rūmų liekanų tyrinėjimams, rengė Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje projektą ir prižiūrėjo jo įgyvendinimą.

Vienas iš jo bei jo komandos atradimų yra itin reikšmingas Lietuvos istorijai – archeologiniai tyrinėjimai podraug su išlikusiais istoriniais dokumentais leido padaryti išvadą, jog pirmoji, Mindaugo katedra, statyta prieš antrąjį Lietuvos krikštą (1387), buvusi mūrinė ir kad XIII-XIV amžiuje jauna Lietuvos valstybė nebuvo atsilikęs Europos kraštas, kur vyravusi vien medinė statyba.

99 nuošimčių tiesa

N. Kitkauskas atsiverčia solidžią jo paties „Vilniaus pilių“ (1989) studiją ir susiieško puslapį, kur minimas tarpukario laikų Vilniaus universiteto profesorius, lenkų architektas Julius Klosas, 1929 metais rašęs, esą galima visiškai tvirtai teigti, jog iki pat krikščionybės įvedimo lietuviai nepažino mūro statybos ar bent jau jos nenaudojo: „Vilniuje ikikrikščioniškosios epochos statybos absoliučiai nieko neišliko ir visi iki pastarojo meto kartojami pasakojimai apie Vilniaus seniausių mūrų pagonišką kilmę neišlaiko mokslinės kritikos“. Jo manymu, mūrinė Katedra galėjo rastis tik po 1419 metų gaisro.

„Mes, jaunimėlis, nenorėjome tuo patikėti ir kibome į tyrinėjimus, – prisimena N.Kitkauskas, – važinėjome į ekspedicijas, domėjomės Estijos bei Latvijos paveldu; ten, kur Kalavijuočių ordino riteriai rentė pilis, rasta nemažai XIII ir XIV amžiaus pirmosios pusės baltiškojo arba vendinio, kai vienoje eilėje dvi ilgosiomis kraštinėmis sudėtas plytas keičia viena trumpuoju galu padėta plyta, mūro. Iki tol vienintelėje Medininkų pilyje lietuviams tokio buvo pavykę rasti. Daug tikėjomės iš Katedros požemių bei Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorijos archeologinių kasinėjimų ir neapsirikome – 10 hektarų užimančioje Vilniaus pilių teritorijoje rasta daug dar ir pagoniškuoju vadinamo mūrijimo liekanų, menančių arba Vytenio, arba Gedimino laikus.

dr. Napoleono Kitkausko paskaita Signatarų namuose apie Katedros tyrinėjimus 2017-03-11 d. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
dr. Napoleono Kitkausko paskaita Signatarų namuose apie Katedros tyrinėjimus 2017-03-11 d. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tyrinėdami radome vietų, kur po tais mūrais pakištos medinės konstrukcijos, t.y. rąstai, pagal kurių rieves, itin tiksliai fiksuojančias metus, nustatėme, kad jie buvo sudėti 1326-1327 metais“.

N. Kitkauskas įsitikinęs, kad išvados, vainikavusios šiuos tyrinėjimus, yra 99 procentai tiesos, nors nenutyli būtent dėl to kartais pavadinamas fantazuotoju, romantiku, vienu iš tų, kurie nori pagražinti Lietuvos istoriją.

„Sudėtingas laikotarpis, kurį gyvename, – sako jis, – mes bijome patys savęs. Bijome būti nesuprasti arba nepataikyti į bendrą toną. Bet kaip mėgo sakyti mano mokslinio darbo vadovas Stasys Abramauskas, „nauka liubit medlitelnuju vdumčivost“ (mokslui pritinka neskubotas mąstymas – rus.). Kas žino, galbūt po dešimties ar kiek metų tie patys skeptikai ims teigti, jog mano pusėje buvo tiesa…“

Dar liko nepajudintų vietų

Po dešimtmečius trukusių Katedros požemių bei Pilių teritorijos tyrinėjimų manyti, jog jau visa yra ištirta, būtų gana naivu. Net tose vietose, kurios atrodo jau neblogai išžvalgytos, nutinka stebuklų – taip nutiko Gedimino pilies aikštelėje atkasus 1863 metų sukilėlių bei jų vadų Zigmo Sierakausko ir Kosto Kalinausko palaikus. Nors ir manyta, kad jų kūnai palaidoti kalne, tačiau iki šiol besidarbavusiems archeologams jų nepavykdavo aptikti.

1999 metais Katedros aikštėje, prieš keičiant grindinio plyteles, skubinant darbus įsikasta tik iki 3-4 metrų gylio, tad, pasak N.Kitkausko, turint galvoje, kad aikštės kultūrinis sluoksnis yra 6-9 metrų, dar likęs nemažas neištirtas plotas. Tokių plotų esama ir Pilių teritorijoje, tačiau, N.Kitkausko nuomone, naujos paieškos jau nebepakeis nubraižyto Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių mūrinių statinių plano. Jis jau nebėra romantiškas, – turi konkretų pamatą.

Net Katedros požemiai po du dešimtmečius trukusių žvalgymų nėra visiškai ištirti, tačiau, anot N.Kitkausko, tų plotų likę nedaug. Pats didžiausias plotas yra pirmosios Katedros vidus, kur tikimasi ikikrikščioniškojo laikotarpio reliktų. Vadinasi, vilties surasti 1430 metais Katedros rūsiuose palaidoto Vytauto Didžiojo palaikus vis mažiau.

Kalbai pakrypus valdovo link, N.Kitkauskas prisiminė prezidento Algirdo Brazausko inauguraciją, kai šis buvo nusileidęs į Katedros požemius. „Brazauskas prieina mauzoliejuje prie vieno karaliaus karsto, nusilenkia, – pasakoja jis, – mergaitė tautiniais rūbais paduoda rožę, jis deda ją ant karsto, eina prie kito… Mums priėjus prie vakarinės dalies, prie pirmosios Katedros slenksčio, ant kurios pamatų paskui Jogaila pastatė savo sienas, pasakiau, kad per šitą slenkstį mūsų kariuomenė išėjo į Žalgirio mūšį ir pergalingai grįžo su vėliavomis ir trofėjais, sakiau, šita Katedra matė daug gerų dienų Lietuvos istorijoje, bet buvo ir liūdnų momentų, tačiau dabar, tikėkimės, kad Lietuvai nušvinta vien tik geri laikai. Brazauskas stovi, klauso, staiga sako: „Kitkauskai, ar dar yra Katedroj vietų, kur būtų galima surinkti visus prieškario prezidentus ir čia palaidot?..“ Nori nenori jis įsivaizdavo esąs prieškarinių prezidentų tęsinys… Žmogiškas jausmas…“

Šiandien Lietuvos valdovų ir vadovų panteonui architektas N.Kitkauskas mato kitą galimybę: atstatytą šv.Onos ir šv.Barboros bažnyčią. Pasakoja, kad Lenkijos ir Lietuvos karalius Žygimantas Augustas bažnyčią, testamente vadintą karališkąja koplyčia, buvo pradėjęs statyti, bet nebaigė. Ten jis tikėjosi būti palaidotas ir pats, ten norėjo iš Katedros perkelti ir abiejų žmonų (Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės) palaikus, net buvo numatęs, kur, kokiose vietose. „Šios koplyčios liekanos užfiksuotos, pamatai atkasti, rasta ir daugiau detalių, pagal kurias atkūrėme fasadų vaizdą, lieka tik suprojektuoti ir statyti“, – sako N.Kitkauskas.

Iš Napaleono Kitkausko gyvenimo knygos

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Penkiolikos metų Utenos gimnazijos septintokas Napalys Kitkauskas buvo suimtas, nuteistas 10 metų ir šešiolikmetis ilgiems metams atsidūrė Mordovijos lageryje.

„Septynerius metus buvau kaip visų stumdomas Tolstojaus herojus Bezuchovas – kasiau durpes, dariau karstus, stalus, radijo futliarus… – pasakojo N.Kitkauskas. – Į tą mėsmalę pakliuvau, galima sakyti, atsitiktinai. Na, buvau šioks toks literatas, ir kai savo eilėraštukus parodžiau mokytojui, vieną jų jis ir įdėjo į gimnazijos sienlaikraštį. Vaikščiojau nosį užrietęs, kol vienas iš dviejų klasės komjaunuolių paragino parašyti eilėraštį Spalio švenčių garbei. Atsisakiau, bet netrukus, kai partizanai nušovė gimnazijos direktorių ir kai „enkavėdistams“ prireikė kaltų pačioje gimnazijoje, buvo sukurpta byla apie neva egzistavusią organizaciją, apie neva jos nariu buvusį ir Kitkauską, neva leidusį laikraštį „Laisvės šauklys“…

N.Kitkausko gyvenimo istorija įstabi ir tuo, kad žinomi vardai joje kaip geros kortos sukrenta į vienas rankas. Vokiečių laikais gimnazijos bibliotekoje, kur uoliai lankėsi N.Kitkauskas, dirbo Jurgis Lebedys, tapęs garsiu senosios lietuvių literatūros tyrinėtoju. N.Kitkauskas turėjo literatūrinių ambicijų, literatūra jam buvo atgaiva, ypač domėjosi poezija. „Kai su likimo broliais miegojome kameroje, susiglaudę kaip silkės, – prisimena,– man sakydavo, kad pirmosiomis dienomis aš eilėraščius cituodavau per miegus. Šiokia tokia biblioteka buvo ir Mordovijoje, joje aptikome net Bairono raštus. Įsivaizduojat, caro laikais išleisti keturi ar penki tomai odiniu aplanku, matyt, nusavinti per revoliuciją iš kokio nors Mordovijos dvarininko, į rusų kalbą išversti Jurgio Baltrušaičio. Vieną jų išverčiau į lietuvių kalbą. Kažkur jis buvo išspausdintas. Bairono „Žydiškas melodijas“ atsimenu iki šiol. Iš rankų į rankas ėjo Antano Miškinio, irgi kalinčio Mordovijoje, tik kitame punkte, parašytos „Psalmės“…“

Mordovijoje N.Kitkauską Lietuvos istorijos, jos programą iš atminties atkūręs, mokė mokytojas Juozas Mičiulis, kuriam dirbant Alytaus mokytojų seminarijoje dėstė ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Čia kalėjo ir Mordovijos šventuoju laikomas Nedzingės kunigas Zigmas Neciunskas, dalijęsis ne tik maldingų moterų atsiųstu geru, bet ir kalinio duonos trupiniu. Vieną naktį Nedzingėje jis buvo sutuokęs partizanę Birutę Mažeikaitę ir partizanų vadą Ramanauską…

Po Stalino mirties N.Kitkauskas, kaip ir daugelis represuotųjų, buvo reabilituotas. Baigė Kauno politechnikos institutą, apsigynė architektūros mokslų disertaciją, dirbo restauracinėse dirbtuvėse, projektavo, tyrinėjo ir rašė mokslines knygas. Šiemet pakartotinai išleista jo knyga „Vilniaus arkikatedros požemiai“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno Garbės piliečio vardą nuspręsta suteikti istorikui Z. Kiaupai
  2. A. Patackas. Kai istorikas tampa kamerdineriu (atsakymas A.Bumblauskui)
  3. Grįžtame į lenkų laikus
  4. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  5. Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…
  6. Kazys Napaleonas Kitkauskas – Vilniaus pilių riteris ir metraštininkas
  7. M. Jučas. Gedimino laiškai
  8. Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą
  9. Kur ilsisi Vytautas Didysis?
  10. Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
  11. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  12. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  13. Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija
  14. Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius?
  15. Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. -.-.- says:
    7 metai ago

    nelabai teisinga tuos mūrus vadinti Mindaugo katedra, nes nėra nei viena, nei antra – bent jau kabutėse reikėjo parašyti.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    7 metai ago

    Gerb. N. Kitkausko darbai buvo atlikti laiku: dabar kasinėjimams po Katedra būtų uždėta “liberum weto”
    Po Katedra jis aptiko kvadratinį pamatą su įmūrytu jame Vilko pėdos formos pentagramoje akmeniu. Akmuo žymi ano meto Liūto (Vilko) žvaigždyno priekinės pėdos (žv. Regulas) padėtį. Palyginus su dabartine padėtimi, gaunasi, kad šis akmuo, stovėjęs toje pačioje ano meto paleoastronominio kalendoriaus vietoje, rodo Vilniaus bendruomenės, kuri įkūrė miestą, datą: 7275 m. pr. Kr. Tai – Palangos struktūrinės astronomijos observatorijos, kuri buvo pastatyta apie 300 m. anksčiau su savo kalendoriumi, konkurentas. Vien už šio akmens, kuris kaip kapsulė į pamatus buvo įdėta dar prieš statant Katedrą, suradimą, gerb. Kitkauskui derės pastatyti atminimo ženklą

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas
  • I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas
  • 4 dalykai, kuriuos būtina apgalvoti imant paskolą būstui

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vaikų skaitymas | tes.com nuotr.

Kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai