Šiandien minima Tarptautinė tautos diena. Ar Tautos diena išlaikiusi aktualumą šiame globalizmo idėjų laike? – klausėme rašytojo, prozininko, dramaturgo Vytauto Bubnio.
– Esame nusiritę giliai į Tautos nykimo duobę. Daug ką esame praradę. Reiktų daug pagalvoti apie pastaruosius dešimtmečius – kažkada žmones trėmė prievarta, o kas šiais laikais žmones ištremia iš Lietuvos, jau atgavus nepriklausomybę? Daugelis pakėlė galvas ir išskrido į Vakarus ieškoti geresnio gyvenimo. Suprantu, atsiveria vartai ir norisi labai daug ką pamatyti, sužinoti, pabendrauti, – tai labai gražu, kita vertus, Tautos dalies praradimas kasmet vis auga.
Gražu matyti emigrantus, kurie nepamiršo Lietuvos, kurie sugrįžo į Lietuvą. Tačiau koks tai procentas? Labai nedidelis. Dešimtys tūkstančių išvyksta iš Lietuvos. Suprantu jaunimėlį, baigę gimnazijas jie pakelia galvas studijoms užsienyje. Gražu, kad jie nori rimtų aukštųjų mokyklų, tačiau jie užsienyje sukuria šeimas. Jie prisimena Lietuvą, bet joje jau negyvena. Galbūt susikrovę turtus atvažiuos čia.
– Kokių grėsmių, be emigracijos, Tautai, tautiškumui dar matote?
– Man nerimą kelia švietimo mokyklose reikalai. Jau nuo mokyklos vaikus pradedame atstumti nuo tautinių klausimų. Remiuosi ne savo prasimanymu, esu diskutavęs su daugeliu mokytojų, – programose tautinio ugdymo, galima sakyti, nėra, viskas priklauso nuo mokytojo. Mokyklose vaikai negauna platesnio Tautos praeities pažinimo. Peršama tai, kas šiandien aktualu. Kas veda į Europos Sąjungą ir laiko Europos Sąjungoje. Kad mes į ją įstojome, aš nesu prieš. Tačiau mes lengvai nulenkėme galvas prieš visus reikalavimus. Tai jaučia ir vaikai. Nuo mažens jų akys kreipiamos į kitus kraštus.
Kitas dalykas, lietuvių literatūros klasika mokiniams dėstoma gana paviršutiniškai. Trūksta laiko. Aš pats kadais buvau mokytojas, tais laikais nacionaliniai klausimai buvo labai aktualūs, ne todėl, kad buvo sovietmetis, o todėl, kad kiekvienas lituanistas, mokytojas dėstė giliai įsijausdamas ir reikalaudamas, kad mokiniai skaitytų knygas.
– Kai buvome okupuoti, tautiškumo idėja buvo gyva, kai esame laisvi, tautiškumas tapo savaime suprantamas, kurio nereikia auginti?
– Man baisu pagalvoti, kas laukia po 10-20 metų. Net ES viršūnėse yra nemažai vadovų, kurie orientuoja į kuo gilesnį įsijungimą į ES, o ne į tautinius dalykus. Teko keliauti po įvairias šalis, būnant Amerikoje teko matyti, kad jaunimui duodama mažai žinių apie nacionalinius dalykus. Jie mažai skaito knygų. Tik internetas.
– Kodėl svarbu išlaikyti tautiškumą jau šiandien?
– Išlaikyti tautiškumą tai lyg gydyti sergantį žmogų. Jeigu jo negydysi, jis numirs. Tautos apmirimas vyksta. Nors Tautos dvasia nelengvai užgesinama žmonių širdyse. Turiu omenyje, vyresnės kartos žmones, jiems Tautos dvasios lengvai neužgesinsi, ji negęsta. Tautos dvasia, ypač gimusiųjų nepriklausomybės metais, yra gana silpna, nes neduotas, nesutvirtintas pamatas, todėl jis greitai iškliba.
Be tautiškumo jau ir patys tampame dūšia be vietos.
Gobšiems ir „liberaliems” tautiečiams uoliai stengiantis, žmonių akyse nustojo veikti taisyklės, kuriomis vadovaudamasi tauta išsaugojo save per amžius. Maža to, pradėta tyčiotis iš tautos kalbos, istorijos, autoritetų, tradicijų, simbolių, ir būtent toks požiūris į tautos vertybes skelbiamas pažanga, o besilaikantys tautinių tradicijų stumiami lauk, jiems praktiškai atimamos pilietinės teisės – sprendimus už juos priimta „teisingai mąstantys ekspertai”.
Aš esu labai laimingas, nes myliu Lietuvą! Aš esu Lietuvis ir tai stipru!! Aš noriu sutverti Gintarveidžio Šviesos Karalystę, kurioje žmonės tobulėtų ir siektų pažangesnio gyvenimo kokybės!! Malonėkite susipažinti su mano skelbiama samprata: gintarasra72.blogas.lt
Šiaip, bijau, kad ne tiek sergame, kiek mirštame. Tautos — Dievo mintys. Taip yra kažkas pasakęs. Jei atmetame tautą, atmetame savo tautiškumą, atmetame ir Dievą. Ir dar. Atmetus tautiškumą, miršta ir mūsų valstybė. Tai irgi matome. Deja.
Vytautas Jurgis Bubnys į svetimą okupantų partiją TSKP įstojo 1963 m. Tai kam stoti į užsieniečių partiją, jei esi labai tautiškas patriotiškas? Saugokitės netikrų tautininkų!
Slidus reikalas ta narystė – juk, pvz., Ozolas ir Genzelis irgi partiniai buvo. Čia reiktų pasižiūrėti, kokiomis aplinkybėmis, kokiais tikslais jis partiniu tapo ir (svarbiausia), ką jis veikė tuo partiniui būdamas.
Tau SLIDUS, man NESLIDUS. Su žmogumi, sąmoningai apsisprendusiu ir rašiusiu pareiškimą “prašau priimti mane į TSKP gretas” – į žvalgybą neičiau. O kuris gi apsisprendęė NESĄMONINGAI? Bepročių juk į partiją nepriimdavo. Į organizaciją, atsakingą už Lietuvos okupaciją ir tūkstančių lietuvių tremtį, kraują, kančias ir ašaras – lietuviai stojo sąmoningai. Kodėl?
Nes apsisprendė tarnauti priešui.
Nes buvo silpni, nepatriotiški, savanaudžiai egoistai. Laimė – tokių buvo mažuma, mažiau kaip 10% suaugusių žmonių.
… gebėjimas prisitaikyti, pagrindinė proto savybė…, vertėtų paskaityti Sun Tzu Karo menas… Su T0mu J. tai tikrai į žvalgybą neičiau, nesugebėtų nei pasislėpti, nei apsimesti… Be to sprendžiant apie žmogų reikėtų dėti “į krūvą” visus jo gerus ir blogus darbus. Priiminėti galutinį sprendimą pagal vieną požymį – negebėjimas mąstyti…
Galutinį sprendimą priimu ne aš.
Ir ne tu, Kęstuti.
Pats žinai kas.
TAUTIŠKUMO PAMATAS YRA PRAEITIES PAŽINIME!!! PAŽINKIME SAVO PROTĖVIŲ GARBINGIAUSIĄ PRAEITĮ IR TAUTA ATSIGAUS!!! O MŪSŲ PRAEIČIAI JAU PER 96 000 METŲ! TIEK PAT METŲ IR LIETUVIŲ KALBAI!!! PRIVALOME VISADA PRISIMINTI indų mąstytojo MAHATMOS GANDŽIO, prieš karą, POŠKAI pasakytus žodžius : “ŽINAU LIETUVĄ! JOJE KALBAMA KALBA SENESNE UŽ SANSKRITĄ!”
Ir štai, SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS DĖKA JAU YRA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!!! ” Pakinkykime” šiuos šio TŪKSTANTMEČIO ATRADIMUS ir, lyg vėliavą įteikime visiems išvykstantiems iš šalies ! Svetur jie taps LIETUVOS ambasadoriais! O netrūkus ir grįš į LIETUVĄ!
Teip! Klausykitės su skyryba (“GANDŽIO, prieš karą, POŠKAI”, “JOJE KALBAMA KALBA SENESNE UŽ SANSKRITĄ”) ir rašyba (“SENIAUSIOS ŽEMĖJA”, “O netrūkus ir grįš”) susipykusio “didaus mokslinyko” beigi “nesuprasto genijaus” (plg. su Kundrotu) išminties perlų – ir atrasite TEISIBĘ apie lietuvių kalbą (na, ir apskritai apie viską)! 🙂
Lietuvių kalbai yra 2000 metų ir nėr ko fantazuoti!
Tai ko čia keikiesi (fantazuoji) ne lietuviškai?
Puiku, kad LIETUVIŲ KALBOS sargai nemiega! Tačiau kodėl NELEISTINAI IR NET NUSIKALSTAMAI ILGAI, po Nepriklausomybės atgavimo, MIEGA SENIAUSIOS IR GARBINGIAUSIOS LIETUVIŲ PRAEITIES TYRINĖTOJAI?! Kur jie dingo?!
Vytautas Bubnys:
,,– Išlaikyti tautiškumą tai lyg gydyti sergantį žmogų.”
Vytautas Bubnys:
,,emigrantus, procentas, studijoms, diskutavęs, programose, aktualu, literatūros klasika, nacionaliniai, aktualūs, sovietmetis, lituanistas, orientuoja, nacionalinius…”
Na, ir kaip mums patiko pono premjero viešnagė pas Lenkijos lietuvius?
Lietuvių žodžiai: jie turį tik dviejų dalykų lietuviškus vadovėlius. Visus kitus dalykus mokosi iš lenkiškų vadovėlių. Jei IŠDRĮS paprašyti valdžios, gal pavyktų daugiau gauti…
Jie neturį Lietuvos pilietybės. Esą, jų tėvai jos neturėjo, ir jie jos neturi. Nori dvigubos pilietybės (jei nesuklydau, minioje lyg ir Henkę mačiau. Agitavo?)
Visai nesuprantu, kaip taip gali atsitikti, kad jie ją prarado? Jie, kaip ne savo noru atsidūrusių užsienyje palikuoniai, privalo ją paveldėti, kaip ir išeivių, atsidūrusių JAV, Vokietijoje, Australijoje ir kt. palikuoniai?
B.Jonuškaitė: prie V.J.Bubnio palikimo grįš ne tik skaitytojai, bet ir mokslininkai
– 15min.lt/kultura/naujiena/literatura/b-jonuskaite-prie-v-j-bubnio-palikimo-gris-ne-tik-skaitytojai-bet-ir-mokslininkai-286-1492426?copied