Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Radžvilo likimą patyrė ir kita profesorė

Justina Gafurova, www.alkas.lt
2018-06-25 14:48:32
1
Rasa Čepatienė | I. Sidarevičiaus nuotr.

Rasa Čepatienė | I. Sidarevičiaus nuotr.

Rasa Čepatienė | I. Sidarevičiaus nuotr.
Rasa Čepatienė | I. Sidarevičiaus nuotr.

„Vakaro žinios“ neseniai rašė apie tai, kaip 200 studentų kreipėsi į Vilniaus universiteto vadovybę, prašydami išlaikyti universitete profesorių Vytautą Radžvilą. Pasirodo, profesoriaus atvejis ne vienintelis, kai iš universiteto išprašomi ilgus metus čia dirbę, tačiau nepatogūs akademikai.

Prieš metus panašioje situacijoje atsidūrė ir tuometinė profesorė Rasa Čepatienė, kai po beveik 20 metų darbo VU Istorijos fakultete galiausiai teko palikti einamas pareigas. Ji neslepia, tokį apsisprendimą nulėmė universitete susikūrusi nemaloni atmosfera, kai arba turi būti „savas“, arba tupėti „žemiau žolės“, susitaikyti su beteisio ir bebalsio padėtimi, net atvirais administracijos bei kitų, „elitui“ save prisiskyrusių, kolegų žeminimais bei nesiskaitymu. O jei žmogus identifikuojamas kaip susiklosčiusiai neonomenklatūrinei sistemai „svetimas“, savarankiškai mąstantis, „ne tų pažiūrų“ arba tiesiog dėsto kursus, kuriuos pageidautų perimti kiti, dekano „artimųjų ratui“ priklausantys, kolegos, reiškia, reikia rasti būdų, kaip juo atsikratyti, o jei tai nepavyksta, tiesiog „išėsti“. Pavyzdžiui, naudojant mobingą.

Tam prieš R.Čepatienę pradėti skleisti gandai, nuteikinėjami kolegos, buvo neleidžiama turėti doktorantų. Kai akademine prasme prie nepageidaujamos kolegės „prikibti“ nepavyko, ieškant „įkalčių“ buvo išsitraukti kelerių metų senumo anoniminiai studentų atsiliepimai. Galiausiai – planas pavyko.

– Ar tiesa, kad po beveik dviejų dešimtmečių darbo Vilniaus universitete, iš jūsų buvo atimtas pačios parengtas kursas, kurį perėmė kita fakulteto darbuotoja?

– Taip, tai buvo paskutinis lašas apsisprendžiant išeiti. Regis, 2012 m., ruošiantis fakulteto darbo ekspertiniam įvertinimui, buvau paprašyta administracijai pateikti visų savo darbų (straipsnių, pranešimų konferencijose, viešų paskaitų ir t.t.) sąrašą. Kadangi jis buvo pakankamai įspūdingas, kitais metais man buvo pasiūlytos profesorės pareigos, mat kiekviena studijų programa privalo turėti savo srities profesorių, o mūsų Paveldosaugos programą „dengęs“ profesorius nebegalėjo šių pareigų eiti dėl amžiaus apribojimų. Turėjau išleidusi keletą monografijų iš paveldosaugos srities, jau neminint kitų darbų.

Kiek žinau, šis, grynai pragmatiškas, dekano sprendimas sukėlė dalies kolegų aršų nepasitenkinimą ir pavydą. Pradėtos regzti intrigos. Paveldosaugos magistrinių studijų programos atnaujinimo pretekstu šios studijų programos vadovė architektūros istorikė doc. Marija Drėmaitė paprašė manęs pakeisti mano pačios sukurto originalaus privalomo ir daugelį metų dėstyto kurso „Paveldosaugos teorijos“ pavadinimą ir kiek atnaujinti turinį. Kadangi kolege pasitikėjau, tai ir padariau, nes mane užtikrino, kad niekas iš esmės nepasikeis, šie pakeitimai esą tik kosmetiniai. Tačiau po kurio laiko pamačiusi kitų metų tvarkaraštį buvau nemaloniai nustebinta.

Kursas iš privalomojo man nežinant buvo perkeltas į pasirenkamųjų kategoriją, o buvusį privalomąjį kursą, lengvai pakoregavę jo pavadinimą, perėmė dėstyti pati Drėmaitė su prodekanu doc. Salvijumi Kulevičiumi.

Čia vertėtų paaiškinti, kad jeigu pasirenkamojo kurso nepasirenka reikiamas kiekis studentų, jis nebedėstomas, tokiu būdu dėstytojui ilgainiui gali pritrūkti darbo krūvio ir jis gali būti atleistas. Iškart kreipiausi į Paveldosaugos studijų komitetą prašydama atstatyti buvusią padėtį, tačiau mano prašymas nebuvo patenkintas. Beje, šio komiteto nariais buvo ir abu minėti kolegos, nenusišalinę nuo šio klausimo svarstymo, nors čia būta tiesioginio interesų konflikto.

Po kurio laiko teko pamatyti jų dėstomo „naujojo“ kurso programą – joje daugiau kaip pusė temų buvo kone žodis žodin nukopijuotos nuo mano kurso. Dar daugiau, šį kursą išklausę studentai patvirtino, kad patys dėstytojai naudojosi ir jiems liepė naudotis mano monografija „Paveldosauga globaliajame pasaulyje“, kuria galima remtis kaip išsamiu šio kurso vadovėliu.

Tuomet vėl kreipiausi į katedros vedėją A.Bumblauską ir parodžiau jam šiuos sutapimus. Jis pažadėjo greitu laiku grąžinti man mano kursą. Tačiau profesoriui susirgus šio reikalo svarstymas užsitęsė ir galiausiai katedros posėdyje man vėl iškėlus šį klausimą, žadėto A.Bumblausko palaikymo jau nebesulaukiau. Priešingai, buvau užsipulta dalies kolegų, kurie jau atvirai žemino ir tyčiojosi iš manęs bei trankė durimis, kitiems nuolankiai tylint. Po to posėdžio nusprendžiau palikti fakultetą. Nesu nuolanki baudžiauninkė.

– Netikote kaip akademikė, ar susikirto pažiūros su administracija?

– Klausimas ne toks paprastas. Jau minėjau, kad akademinių priekaištų niekas man negalėjo pareikšti, tad buvo einama kitais, aplinkiniais, keliais, veikiama slapta. Kokios buvo giluminės šios istorijos priežastys? Ar tik elementarus žmogiškas pavydas, nesąžininga konkurencija, administracinės visagalybės jausmas?

Vieša paslaptis, kad mūsų fakultete yra įsigalėjusi apie vadinamąjį krikščioniškos pakraipos žurnalą „Naujasis židinys“ susibūrusi intelektualų grupė, kuriai priklauso ir šios istorijos herojai. Teko ir anksčiau susikirsti su keletu jos įtakingų narių.

Pavyzdžiui, vienas jų labai norėjo ateiti dėstyti į mano vadovaujamą bakalaurinių studijų modulį, bet mes su šio modulio kolegomis tam pasipriešinome, nes numanėme, kad bus keliama destrukcija. Tad galbūt čia būta ir keršto. Be jokios abejonės, jiems labai nepatiko faktas, kad tapau tuomet besikuriančio Vilniaus forumo iniciatyvinės grupės nare, nes bemat iškilo intelektualinė priešprieša tarp „nuosaikiųjų“, dabartinį politinį isteblišmentą aptarnaujančių, „dešiniųjų“ ir vadinamųjų „radikalų“ – nuoseklių esamos sociopolitinės padėties kritikų.

Žinoma, šiuo atveju jokių tiesioginių persekiojimo dėl politinių pažiūrų įrodymų neturiu, kaip minėta, veikta labai subtiliai ir gudriai. Tačiau akivaizdu, kad fakultetas yra nuosekliai valomas nuo studentų protus galinčių „drumsti“ kitaminčių.

Beliko viešumas. Tačiau „Delfis“, iki tol publikavęs bent penkis mano publicistinius tekstus, atsiųstąjį straipsnį, kuriame kalbėjau apie susiklosčiusią universitetų dėstytojų padėtį, iškalbingai ignoravo. Nuo to laiko iš viso nustota mano straipsnius ten įsileisti… Spręskite patys, kodėl… Tad ši publikacija „Universitetų šešėlyje“ pasirodė propatria.lt.

– Tai normali praktika universitete, kai išvaromi „nepatogūs” akademikai?

– Bendrai kalbant, tokia toksiška atmosfera aukštosiose mokyklose logiškai ir nuosekliai formavosi po 2009 m. įvykdytos neoliberalios „krepšelių reformos“, įvedusios į akademinį pasaulį komercinius „kliento – paslaugos teikėjo“ principus. Tai leido fakultetų administracijoms įgyti neproporcingai daug galių profesūros atžvilgiu, ir, sumaniai manipuliuojant „klientais“ pasijutusiais studentais, maksimaliai išnaudoti šį administracinį resursą savo asmeniniams arba grupiniams interesams tenkinti.

Tokioje sistemoje nepriklausomų pažiūrų, sąžiningiems, reikliems dėstytojams praktiškai nebelieka vietos. Jie arba turi paklusti ir nekelti nereikalingų klausimų, arba pasitraukti (arba būna patraukti).

VU šios tendencijos ypač sustiprėjo ėmus vadovauti rektoriui prof. A.Žukauskui, kurio potvarkiai ir akademinei bendruomenei nuleidžiami universiteto pertvarkos planai skatino nesaugumą, neužtikrintumą ateitimi bei paslėptą visų kovą su visais dėl asmeninio išlikimo. Turiu omenyje pirmiausia jo pasiūlytą naują darbo apskaičiavimo metodiką, pagal kurią dėstymo krūvis turėjo drastiškai išaugti, kas visus tiesiog pribloškė ir t.t.

Be to, ne vieną sykį jo planai, sulaukę neigiamos VU bendruomenės reakcijos, būdavo keičiami ar atšaukiami, kas irgi nepridėjo pasitikėjimo vadovybės sprendimais, kėlė chaosą. Jau nekalbant apie itin arogantišką rektoriaus požiūrį į darbuotojus, kurį veikiai ėmė mėgdžioti ir žemesniųjų grandžių vadovai.

O dar atsižvelgiant į tai, kad mūsų nedidelis humanitarinis fakultetas pastaruoju metu jau balansuoja „ant ribos“, surinks ar ne pakankamai stojančiųjų į savo studijų programas, visos šios aplinkybės iššaukė paslėptą konkurenciją tarp dėstytojų, kovą dėl darbo krūvio, vertė juos ieškoti vadovaujančiųjų užtarimo ir globos, įrėžė takoskyrą tarp „privilegijuotųjų“ ir visų likusiųjų. Tuomet itin pasimatė, kad esama dėstytojų, kurie leidžia sau atvirai elgtis neetiškai kolegų ar studentų atžvilgiu, prieš kuriuos studentai gali metų metais rašyti skundus, bet jiems, priklausantiems akademiniam „elitui“, tai niekaip nepakenks. Tuo tarpu kitam pakanka gauti vieną kitą anoniminę pastabą, kad tai taptų pretekstu bandyti jį išstumti.

Taip įsigalėjo dvigubi standartai, administracija itin pamėgo intrigas ir ištobulino neparankiųjų „tvarkymo“ būdus, nevengdama tam pasitelkti ir studentus. Tai ir sukūrė minėtą nesaugumo ir nepasitikėjimo tiek kolegomis, tiek ir studentais atmosferą, kuri labai vargino, neleido kurti pagarbių ir draugiškų santykių, galiausiai susikaupti darbe.

– Šiuo metu visuomenės dėmesys nukreiptas į bandymą iškrapštyti iš TSPMI prof. V.Radžvilą. Kaip vertinate šią situaciją?

– Situacija gana tipinė. Sistema linkusi atsikratyti svetimkūnių. Matėme, iš tiesų su tokiomis neoliberaliojo aukštojo mokslo reformavimo pasekmėmis susiduria daug dėstytojų, skirtumas tik, kad profesorius nusprendė tai paviešinti, taip nukreipdamas ugnį į save. Ne tik gindamas akivaizdžiai pažeidžiamą savo asmeninį interesą, bet ir kitų bebalsiais akademiniais baudžiauninkais paverstų mokslininkų orumą, aiškiai ir tiesiai pasakydamas, kad tai nėra normalu ir priimtina.

Visuomenė turi žinoti, kas iš tiesų vyksta aukštosiose mokyklose, nes nuo tikrojo intelektualinio elito kruopščiai apvalyti universitetai veikiai nebepajėgs suteikti studentams net ir būtinų žinių bei kompetencijų, jau nekalbant apie garbingos ir orios pilietinės laikysenos pavyzdžius. Juk matome, kad šiuo metu veikiau ugdomi prisitaikymo ir padlaižiavimo vyresnybei, lipimo per kitų galvas ir moralinių stabdžių neturėjimo įgūdžiai.

– Yra panašumų tarp jūsų ir prof. V.Radžvilo istorijų?

– Manyčiau, taip. Pirma tai administracijos bandymai „spręsti“ neparankaus dėstytojo „problemą“ ne tiesiogiai, kas būtų pernelyg akivaizdu ir skandalinga, o aplinkiniais keliais ir priemonėmis, taip pat išnaudojant turimus biurokratinius svertus. Antra, tai ir studentų pasitelkimas šiam darbui bei manipuliavimas jų tariamu nepasitenkinimu dėstytojo paskaitomis, sumaniai žongliruojant skundais. Reikia pasakyti, kad tai itin atgrasus metodas, iš pagrindų supriešinantis dėstytojus su studentais, kurių santykis kaip tik turi būti grįstas abipuse pagarba ir pasitikėjimu, pastaruoju metu, deja, plačiai taikomas tramdyti potencialius oponentus ar apmaldyti nepatenkintuosius. Ir trečia, tai kryptingas neigiamos nuomonės apie dėstytoją formavimas fakultete bei viešojoje erdvėje gandų pagalba arba tiesiai, pateikiant jį kaip kažkokį „radikalą“, „marginalą“ ar tiesiog vandenį be reikalo drumsčiantį rėksnį.

Iš esmės šiuo atveju VU administracija pati pakliūna į spąstus, kuriuos daugelį metų spendė eiliniams dėstytojams. Juk jeigu galima skubiai pakeisti kurso statusą neva atsižvelgus į 9 studentų skundą, kaip buvo prof. V.Radžvilo atveju, tai juolab lyg ir reikėtų atsižvelgti į 200 studentų oficialų prašymą jį palikti dėstyti TSPMI… Pažiūrėsim, kaip jiems pavyks išsisukti iš šios padėties, į kurią patys save įvarė išpuoselėję pomėgį manipuliuoti tariama studentų kolektyvine valia.

– Šiandien universitetas sparčiai keičiasi, modernėja. Kaip vertinate siūlymus suteikti Vilniaus universiteto naujai studentų LGBT asociacijai?

– Kadangi rektorius itin pažangus ir vakarietiškas, jis, matyt, įsivaizduoja, kad tokios grupės įteisinimas po VU vėliava galėtų dar labiau priartinti universitetą prie vakarietiškų standartų, pakeltų jo reitingus, padarytų modernesnį, ne kažkokį atsilikusį. Tačiau universitetą garbingu ir prestižiniu daro ne aklas svetimų madų beždžioniavimas, o visų pirma pagarba savajai tradicijai. Bijau, kad XVI amžiuje įsteigto Vilniaus universiteto tėvai-kūrėjai jėzuitai veikiausiai grabe apsiverstų išgirdę apie nūdienį sodomitų protegavimą šioje iš katalikiškos teologinės ir filosofinės minties gimusioje mokslo šventovėje…

***

Ką galvoja kita pusė?

Marija Drėmaitė | asmeninė nuotr.
Marija Drėmaitė | asmeninė nuotr.

„Vakaro žinios“ susisiekė su Marija Drėmaite. Pasak jos, R.Čepaitienės skaitytą kursą „Paveldosaugos teorija“ perkelti iš privalomojo į pasirenkamąjį priėmė Paveldosaugos studijų komitetas dėl studentų nusiskundimų. „Kursas nebuvo pašalintas, o privalomas ir pasirenkamas kursai yra vienodai apskaitomi tiek dėstytojo krūvio, tiek apmokėjimo požiūriu. Visas šis procesas yra fiksuotas Paveldosaugos studijų komiteto protokoluose, saugomuose VU Istorijos fakulteto, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje.

Turiu paneigti kaltinimus, esą perėmiau R.Čepaitienės kursą. Naują pamatinį teorinį kursą „Kultūros paveldo teorijos“ parengė ir jam vadovauja kitas dėstytojas, o aš jame skaitau šešias temas, susijusias su architektūros paveldo teorija (mano specializacija – architektūros istorija ir paveldas). R.Čepaitienės skundą svarstė VU etikos komisija ir pažeidimų nerado“, – savo poziciją išsakė M.Drėmaitė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje
  2. Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris
  3. Lietuvos aukštosiose mokyklose – tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio
  4. Užsienio baltistikos centrų studentai sveikina Lietuvą su Kovo 11-ąja (video)
  5. O. Stanekas: Paskaitų metu skatinu studentus naudoti mobiliuosius telefonus
  6. Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų
  7. L.V. Medelis. Radžvilomachija. Pavojus Lietuvai, ES ir TSPMI
  8. V. Daujotytės requiem Lietuvių literatūros katedrai
  9. Geriausias dėstytojas: Man darbas yra kaip savotiškas hobis, kuriam reikalingi aktoriniai sugebėjimai ir nuolatinė improvizacija
  10. Lietuvis sėkmingai pasirodė Baltijos šalių informatikos olimpiadoje
  11. Švietimo ekspertė: Teorinės paskaitos praranda savo prasmę
  12. Pristatyta sisteminė aukštojo mokslo pertvarka
  13. Seimas po svarstymo pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
  14. Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai
  15. Ministerija paskirstė lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Geofizikas proistorikas 41-jų tremtinys inž, Romualdas Zubinas says:
    7 metai ago

    LIETUVOS AKADEMINĖ VISUOMENĖ SERGA! Apie tai galima spręsti iš to, kad – SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ĮMINIAU PER 400 SENŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIUS ir juose atrastos informacijos dėka ATRADAU TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS! Padaryti atradimai, su vyksmo technologinėmis schemomis bei laiko grafikais, buvo aprašyti penkiose knygose! Apie TŪKSTANTMEČIO ATRADIMUS buvo pranešta Lietuvos profesoriams, rektoriams, Lietuvos MA prezidentui Voldemarui Razumui, Vilniaus Universitetui, Lietuvos Mokslų Tarybai, Lietuvos prezidentams (j.e. D.Grybauskaitei net 3 kartus!)! Tačiau nei iš vienos institucijos negavau nei vieno atsakymo!
    Garbė Estijos ambasadai!. Tai vienintelė institucija kuri stebėtinai greitai sureagavo į kreipinį! GARBĖ ESTIJAI!
    Laikas LIETUVOS akademinei visuomenei rimtai atsinaujinti?! TAI ANKŠČIAU AR VĖLIAU PRIVERS PADARYTI
    gyvenimas! LIETUVA TAMPA MORALIAI ATSAKINGA UŽ ŽEMĖS IR JOS GYVENTOJŲ LIKIMĄ IR ATEITĮ!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Namo fasadas – ne tik išvaizda, bet ir investicija
  • Viena vasara – trys sostinės
  • Lėktuvo ANBO šimtmetis: Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą
  • J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

Kiti Straipsniai

Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18
Mokytojas | Pixabay nuotr.

Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“

2025 06 17
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Studentai | smsm.lrv.lt nuotr.

Prasidėjo priėmimas į aukštąsias mokyklas

2025 06 02
Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitetas siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas | VU nuotr.

Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, VU siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas

2025 06 02
Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | D. Rimeikos nuotr.

Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

2025 05 30
Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • > jurui apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • RIMTAS KLAUSIMAS apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Amžinojo poilsio Adolfas Ramanauskas – Vanagas atguls Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai