Autorius ir kitus teisių turėtojus atstovaujančios organizacijos LATGA, AVAKA ir AGATA jau kelis mėnesius bergždžiai mina Kultūros ministerijos slenkstį, siūlydamos įstatymo pataisas dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai skiriamų pinigų dalybų. Gegužę kvietimą teikti paraiškas turėjusi skelbti Kultūros ministerija atsitvėrė tylos siena, o dalinio finansavimo savo projektams besitikinčios kūrybinės organizacijos, leidėjai ir renginių organizatoriai su nerimu laukia atomazgos.
Šiai programai finansuoti Kultūros ministerija paprastai atsiriekdavo lygiai ketvirtadalį viso per metus surenkamo kompensacinio atlyginimo, kuris dar vadinamas Tuščios laikmenos mokesčiu, nuo pat 2012 m., kai tik jis Lietuvoje buvo pradėtas rinkti. Šiuo metu kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais autoriams, atlikėjams ir prodiuseriams surenkančios gretutinių teisių asociacijos AGATA sąskaitoje guli beveik 800 tūkst. eurų, dėl kurių dalybų Kultūros ministerija nesugeba priimti jokių sprendimų po to, kai Valstybės kontrolė liepė ministerijos klerkams apskritai atsisakyti šios funkcijos, kadangi tai nėra biudžeto, o pačių kūrėjų ir atlikėjų lėšos. Negana to, Valstybės kontrolė savo išvadose akcentavo, kad ministerija turėtų užsiimti kultūros politikos formavimu, o ne svetimų pinigų dalybomis.
Nesilaiko terminų
„Viskas prasidėjo nuo to, kad pernai Kultūros ministerijai padalijus lėšas dalis organizacijų liko nepatenkintos, todėl imta ieškoti kaltųjų. Nepasitarusi su šių lėšų savininkais, Kultūros ministerija ėmėsi daryti savo tvarką – sugalvojo šių pinigų skirstymo funkciją perleisti Kultūros tarybai. Suprantama, mes, teisių turėtojus atstovaujančios organizacijos tam pasipriešinome, nes jau ir pačiai ministerijai dėl programos lėšų skirstymo turėjome priekaištų. Mes siūlėme daug įvairių variantų, kas ir kaip turėtų skirstyti tą kompensacinio atlyginimo ketvirtadalį, bet nė vienam sprendimui nebuvo pritarta. Negana to, pačios ministerijos nusistatytas terminas skelbti programos kvietimą gegužę jau pasibaigė“, – teigė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA vadovė Agnė Masalskytė.
Kultūros ministerijos sumanymui nepritariančios asociacijos dar prieš kurį laiką kreipėsi į Seimo kultūros komitetą. Prieš tai kartu parengė įstatymo pataisas, kurios leistų asociacijoms didžiąją dalį šios programos lėšų tiesiogiai paskirstyti autoriams ir gretutinių teisių objektams pagal jų atstovaujamų narių skaičių, o dalis jų nukeliautų į šių organizacijų fondus ir būtų išdalijami tiek autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, tiek kūrybinės veiklos projektams finansuoti.
„Balandžio 7 d. šis klausimas buvo įtrauktas į Seimo Kultūros komiteto posėdžio darbotvarkę. Iš jos vadovo Ramūno Karbauskio sulaukėme palaikymo – komiteto pirmininkas pareiškė, kad kompensacinį atlyginimą turėtų paskirstyti tie, kam lėšos ir priklauso. Įstatymo pataisas nusiuntėme Kultūros ministerijai, kad organizuotų įstatymo pakeitimų paketo pateikimą Seimui. Labai tikėjomės, kad tai įvyks dar pavasario sesijoje. Deja, ministerija atsitvėrė tylos siena ir dabar jau visiškai nebeaišku, kas bus toliau“, – pasakojo audiovizualinių kūrinių autorių asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas.
Įvairių sričių Lietuvos autorius vienijančios asociacijos LATGA vadovas Jonas Liniauskas akcentavo, kad asociacijos pačios turi savo fondus, iš kurių finansuoja įvairius projektus, turi patirties jų valdyme ir lėšų paskirstyme, tad ir be ministerijos pagalbos susitvarkytų su pinigų padalijimo iššūkiu. Vis dėlto, siekiant dar didesnio skaidrumo ministerijai buvo siūlyta į lėšas skirstančių ekspertų komisijas deleguoti savo atstovus.
„Mes, Asociacija LATGA, turime netgi du fondus, kurių lėšas skirsto mūsų Taryba, atstovaujanti įvairių sričių autoriams. Į vieno iš jų finansavimą gali pretenduoti ne tik mūsų nariai, bet ir įvairios kūrybinės organizacijos ar festivalių rengėjai, kurie gauna ir anksčiau minėtos programos finansavimą. Tačiau ministerija mėgsta išradinėti dviračius, ir, matyt, turi kažkokių kitų sumanymų, apie kuriuos nei mūsų, nei kitų organizacijų, kurios iš programos gaudavo lėšų projektams, nesiteikia informuoti“, – sakė Asociacijos LATGA direktorius.
Disponuoja svetimais pinigais
„Jau ankstesniais metais vis būdavo neaišku, kada šie pinigai bus skirstomi, nes grafikas slankiojo tai į gruodį, tai į liepą, tai į rugsėjį. O šiemet iš Kultūros ministerijos atsirado nauja „iniciatyva“ paaiškinti, kaip mums priklausančius pinigus reikėtų išleisti. „Norite pirkti varškės? Ne, mes geriau pinigus atiduosime tiems, kas geriau supranta, ko jums reikia, – varškės, bulvių, o gal sviesto?“. Mieli valdininkai, gal pagaliau leiskite šitą virtuvę geriau išmanančioms organizacijoms spręsti, kaip panaudoti mums priklausančius pinigus“, – LATGA vadovui pritarė Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidas Stackevičius.
Tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė sako nesuprantanti, kodėl ministerija net neskelbia konkurso, kaip numatyta ankstesnėje tvarkoje. „Toks vilkinimas labai kenkia projektų vykdymo kokybei ir tęstinumui. Tuo labiau, kad mūsų numatomam projektui jau gautas dalinis finansavimas iš LATGA’os ir Vilniaus m. savivaldybės. O jau po kvietimo būtų galima toliau diskutuoti ir ruošti dokumentus naujai tvarkai“, – sakė ji.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad šiuo metu dar nėra priimta jokių sprendimų dėl šios programos, todėl projektų įgyvendinimas „pakibęs ant plauko“. „Palaikome ir pritariame minčiai, jog tokias programas turėtų įgyvendinti organizacijos, kurios kolektyviai administruoja teisių turėtojų atlyginimą ir tiesiogiai atstovauja teisių turėtojų interesus. Valstybinės institucijos neturėtų disponuoti pinigais, kurie nėra biudžetiniai.“
