Pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai (2)

Knygos autorė, istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė Jelena Leontjeva | Asociacijos „Tibeto kultūros namai“ nuotr.

Gegužės 23 d., 18 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, bus pristatyta asociacijos „Tibeto kultūros namai“ ką tik išleista knyga „Nam Thar. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“. Tai pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai. Kūrinys pasakoja apie garsiausius Tibeto budizmo jogus ir joges. Jo veiksmas prasideda istorinio Budos epochoje ir tęsiasi iki šių laikų.

Pristatyme bus galima pabendrauti su specialiai šia proga į Vilnių atvykusia knygos autore Jelena Leontjeva – ji yra istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė. „Su budizmu susidūriau dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir nuo pat pradžių jis buvo man ne tik filosofija, bet ir praktika, ir gyvenimo būdas. Savo gyvenimo užduotį suprantu taip: pažinusi budizmą iš įvairių pusių stengiuosi, kad jis būtų aiškus ir suprantamas visiems besidomintiems. Budizmo kultūra yra daugialypė, mokymai paprastai prisitaiko prie tos kultūros, į kurią patenka.“, – sako J. Leontjeva.

Knygos „NAM THAR. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“ viršelis | Asociacijos „Tibeto kultūros namai“ nuotr.

Šį romaną J. Leontjeva parašė bendradarbiaudama su lenkų kino prodiusere, Tibeto meno specialiste Mažena Poplavska (Marzena Popławska). Kaip teigia J. Leontjeva: „Mano tikslas buvo parodyti, kad modernusis budizmas, kurį šiandien praktikuojame Karma Kagju ir kitų mokyklų centruose, teorijos ir praktikos požiūriu yra visiškai toks pat, kokio mokė Buda Šakjamunis Indijoje. Kita vertus, siekiau integruoti budizmą į esamą kultūrą – nes budizmui atkeliavus į Vakarus prieš 200 metų teliko tik filosofija. Šiandien turime ir filosofiją, ir praktiką. Taigi, šių laikų budizmas yra visapusiškas, jis tampa gyvenimo būdu ir, manau, turėtų tapti mūsų kultūros – teatrų, filmų, literatūros bei grožinės literatūros – dalimi.“

Knygos autorę kalbins žurnalistė Eglė Rašimaitė.

„Žiūrėjau į ją ir regėjau visus laikus ir žvaigždynus. Juose nebuvo nieko neteisingo. Kiekviena visatos smiltelė buvo tiksliai savo vietoje. Nėra ką taisyti, nėra kuo papildyti. Rodos, dar viena akimirka – ir aš širdimi suprasiu stebuklingą visuotinės darnos dėsnį ir daugiau nebebus nei liūdesio, nei baimės.“ („Nam Thar. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“).