Seimo nariai Kultūros ministrei uždavė klausimų dėl Sapiegų rūmų (5)

Sapiegų rūmai | KPD nuotr.

Sapiegų rūmai | KPD nuotr.

Seimo nariai: Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonson, prašydami gauti informaciją apie Vilniuje rekonstruojamų Sapiegų rūmų pritaikymą visuomenės ir kultūros reikmėms. SEimo nariai nori sužinoti argumentus, kodėl ypatingos istorinės, kultūrinės ir architektūrinės vertės pastatų kompleksas, kurio rekonstravimui buvo investuota 8 mln. eurų lėšų patikėjimo teise buvo perduotas valdyti būtent Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC).

„Prisimenant diskusijas, kurios vyko prieš daugiau nei penketą metų, norisi, kad nebūtų kartojamos tos pačios klaidos – tuomet šis unikalus istorinio ir kultūrinio paveldo objektas buvo svarstomas privatizuoti, tačiau aktyvus visuomenės dalyvavimas ir išsakytas balsas padėjo tokius planus sustabdyti. Sapiegų rūmai po rekonstrukcijos yra puiki erdvė valstybės ir visuomenės reikmėms pritaikyti, tačiau kyla rimtų abejonių dėl šiuo metu priimamų sprendimų, pavyzdžiui, kodėl rūmus perduota valdyti Šiuolaikinio meno centrui, o ne kur kas tiek finansiškai, tiek lankytojų pritraukimu pajėgesniems Lietuvos Dailės ar Lietuvos nacionaliniam muziejui?“, – klausė kreipimosi iniciatorius A. Ažubalis.

Rašte Seimo nariai priminė, kad prieš penkerius metus vykstant debatams dėl Sapiegų rūmų likimo, į šį procesą aktyviai įsitraukė ir visuomenė bei vietos bendruomenė, todėl svarbu užtikrinti, kad ir tolimesni planai, susiję su šių Lietuvos didikų rūmais ir jų pritaikymu valstybės, visuomenės ir kultūros reikmėms, būtų iš anksto komunikuojami ir paaiškinami visuomenei.

Ministrė L. Ruokytės-Jonson prašoma atsakyti į šiuos klausimus:

  1. Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas perduoti Sapiegų rūmus patikėjimo teise valdyti būtent ŠMC? Ar tai susiję su konkrečiais Sapiegų rūmų pritaikymo valstybės, visuomenės ir kultūros reikmėms planais? Kokie jie yra?
  2. Ar buvo įvertinti ŠMC, kurio metinė apyvarta tesiekia 1 mln. eurų, vadybiniai gebėjimai valdyti rūmus, kuriuos restauruojant jau investuota 8 mln. eurų lėšų?
  3. Kokiais Sapiegų rūmų kultūros paveldo objekto aktualizavimo planais remdamasi Kultūros ministerija skyrė ŠMC 5 mln. eurų?
  4. ŠMC per metus pritraukia tik apie 50 tūkst. lankytojų, kai tuo tarpu palyginimui – Lietuvos Dailės muziejų, Lietuvos nacionalinį muziejų ar Valdovų rūmus aplanko atitinkamai 345, 254 ir 230 tūkst. lankytojų. Kodėl Sapiegų rūmus valdyti perduota įstaigai, kurios gebėjimas pritraukti lankytojus yra ženkliai mažesnis nei kitų Vilniuje esančių muziejų?
  5. Viešojoje erdvėje pasirodę Sapiegų rūmoje svarstomi planai dėl kultūros įstaigų pertvarkų numato, kad ŠMC statusas galimai pakis iš nacionalinio į vietos. Jeigu toks planas išties bus įgyvendinamas, ar nemanote, kad Sapiegų rūmai dėl savo svarbos ir jau valstybės skirtų investicijų turėtų būti valdomi nacionalinio lygmens valdytojo?
  6. Kas yra ŠMC dalininkai? Ar tarp jų nėra privačių fizinių ar juridinių asmenų? Jei yra, ar Sapiegų rūmų perdavimas dalinai privatiems asmenims priklausančiais institucijai nesukurs situacijos ateityje visiškam rūmų perdavimui privatiems asmenims?
Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *